Jei katės kartais vidury glostymo tiesiog nueina arba nereaguoja į kvietimą vardu, dažnas žmogus turi vieną „slaptą triuką“: trumpą šnypščiantį „pspsps“. Nors skamba juokingai, šis garsas dažnai akimirksniu prikausto katės dėmesį. Tam yra visai žemiškas paaiškinimas – susijęs su katės klausa, smalsumu ir tuo, kokius garsus ji iš prigimties moka greitai „atsijoti“ iš aplinkos triukšmo.
Ar „pspsps“ tikrai patraukia katės dėmesį?
Daugeliui žmonių šis garsas veikia itin patikimai: katė bent jau krypteli ausis, pakelia galvą ar žvilgteli atgal. Tai ypač krenta į akis todėl, kad katės ne visada noriai reaguoja į žmogaus kvietimus – jos linkusios pačios spręsti, kada prieiti, o kada ignoruoti.
„Pspsps“ dažnai pasiteisina todėl, kad jis išsiskiria iš įprastų buities garsų ir žmogaus kalbos. Net jei katė neateina, pats reakcijos momentas (ausų pasukimas, sustingimas, žvilgsnis) rodo, kad jos klausos sistema šį signalą užfiksavo kaip „vertą patikrinti“.
Iš kur atsirado kvietimas „pspsps“?
Katėms vilioti skirtų garsų žmonės prigalvoja seniai. Tokie kvietimai dažnai perduodami kultūriškai – išmokstami šeimoje ar iš aplinkinių, o jų forma neretai priklauso nuo gimtosios kalbos ir kasdienio kalbėjimo įpročių.
Manoma, kad anglakalbėje aplinkoje „pspsps“ galėjo susiformuoti kaip sutrumpinta katės kvietimo variacija, paliekant tik tuos skiemenis ar šnypščiančius elementus, kurie geriausiai „užkabina“ katės klausą. Ilgainiui trumpa, aiški ir lengvai pakartojama forma prigijo labiau nei ilgesnės frazės.
Kodėl katės reaguoja į „pspsps“?
Katės klausos sistema yra sukurta taip, kad pastebėtų aukšto dažnio, trumpus ir netikėtus signalus. Būtent tokie garsai gamtoje gali reikšti judantį grobį arba kitą svarbų aplinkos pokytį.
1) Katės girdi gerokai aukštesnius dažnius nei žmonės
Žmogaus klausa paprastai siekia iki maždaug 20 kHz. Katės gali girdėti žymiai aukštesnius dažnius – iki maždaug 85 kHz. Tai reiškia, kad šnypščiantys, „s“ tipo garsai katei gali būti dar ryškesni ir „aštresni“ nei mums.
2) Šnypščiantys garsai primena smulkaus grobio skleidžiamus signalus
Smulkūs graužikai ir kiti maži gyvūnai tarpusavyje komunikuoja aukštais dažniais. Katės evoliuciškai prisitaikė tokius signalus aptikti: jų ausys veikia tarsi kryptiniai „gaudytuvai“, padedantys pagauti menkiausią cyptelėjimą.
Dėl to žmogaus suformuoti šnypščiantys skiemenys (pvz., „s“, „c“, „ts“ tipo) gali apytikriai priminti aukšto tono cypsėjimą. „Pspsps“ esmė dažniausiai ir yra tas aiškus, kartojamas „s“ komponentas, kuris katei skamba kaip potencialiai įdomus dirgiklis.
3) Garsas neįprastas, todėl „užkabina“
Kasdienėje aplinkoje „pspsps“ nėra nuolat girdimas garsas – jis staigesnis, retesnis ir ne toks nuspėjamas kaip įprasta kalba. Tokie netipiniai signalai dažnai automatiškai patraukia dėmesį net ir tuomet, kai katė ilsisi ar apsimeta visiškai abejinga.
Kai katė supranta, kad tai nepavojinga, įsijungia smalsumas: ji gali prieiti ar bent jau pasidomėti, kas ten vyksta.
Ar saugu šitaip kviesti katę?
Daugumai kačių toks garsas nėra kenksmingas – tai tik dėmesį patraukiantis signalas. Vis dėlto svarbu, kaip jį naudojate. Jei „pspsps“ atliekamas per garsiai arba pernelyg staigiai, jautresnė katė gali krūptelėti ir patirti stresą.
Taip pat verta nepersistengti: nuolat kartojamas signalas gali „nublankti“ ir tapti nebeįdomus, todėl katė ilgainiui gali jį pradėti ignoruoti. Geriausia šį garsą naudoti kaip retą, žaidybinį kvietimą, o ne kaip nuolatinę komandą.
Ką stebėti pagal katės kūno kalbą?
- Jei katė smalsiai pasuka ausis, žvilgteli ir atsipalaiduoja – garsas, tikėtina, tinka.
- Jei katė trūkčioja, traukiasi, suplokština ausis ar sustingsta – sumažinkite garsumą arba visai atsisakykite.
- Jei katė ignoruoja, tai nebūtinai „neveikia“: gali būti, kad tuo metu ji tiesiog nepasiruošusi bendrauti.
Kokie dar garsai dažnai sudomina kates?
Be „pspsps“, katėms neretai įdomūs ir kiti aukštesnio tono, trumpi, išsiskiriantys signalai. Pavyzdžiui:
- švilpimas;
- bučinio (čepsėjimo) garsas;
- liežuvio spragtelėjimas;
- lengvas, tylus „c-c-c“ ar panašūs šnypščiantys skiemenys.
Bendra taisyklė paprasta: kuo garsas labiau primena aukšto tono, trumpą ir neįprastą signalą, tuo didesnė tikimybė, kad katė jį pastebės.
Kodėl vienoms katėms tai veikia, o kitoms – ne?
Katės skiriasi temperamentais ir patirtimis. Viena gali reaguoti akimirksniu, kitai tas pats garsas bus visiškai neįdomus. Įtakos turi amžius, ankstesnės asociacijos (ar garsas kada nors buvo siejamas su žaidimu, maistu, dėmesiu) ir net bendras jautrumas triukšmui.
Jei norite patikimesnio rezultato, garsą verta susieti su pozityvia patirtimi: trumpu žaidimu, ramia sąveika ar skanėstu. Tuomet „pspsps“ katei reikš ne tik netikėtą dirgiklį, bet ir malonų signalą.
