Jus gali sudominti
Mėnulio stebėjimas mums įprastas – jis kas vakarą švyti danguje vis kitokiu pavidalu. Vis dėlto kartais jo išvaizda stebina dar labiau: pilnas mėnulis tamsėja, užsidega oranžiniu ar raudonu atspalviu ir primena mistinę ženklą. Tokia išraiškinga transformacija, kai mėnulis nusidažo raudonai, daugeliui žinoma kaip kraujo mėnulis. Ką reiškia šis reiškinys ir kodėl jis apskritai vyksta?
Kada mėnulis pasidaro raudonas
Kraujo mėnulis pasirodo tik per visišką Mėnulio užtemimą tuomet, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja viena linija. Mėnulis visiškai pasineria į tamsiausią Žemės šešėlio dalį, vadinamą umbra, ir išnyra prieš žiūrovų akis visai kitokios spalvos.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis nuostabus reginys pasikartoja dažnai, iš tiesų visiški Mėnulio užtemimai nėra tokie dažni. Paprastai per metus galima išvysti nuo vieno iki trijų tokių užtemimų, tačiau kai kuriuos metus jie praleidžia visai nepasirodę.
Kaip Mėnulio užtemimo metu keičiasi spalva?
Iš pažiūros atrodytų, kad visiškai į Žemės šešėlį patekęs mėnulis turėtų dingti iš akių – juk šešėlis turėtų visas saulės spindulius užstoti. Tačiau iš tiesų žemės atmosfera atlieka svarbų vaidmenį, leidžiantį mums išvysti šį neįprastą vaizdą.
Mūsų planetos atmosfera sugeba išsklaidyti dalį Saulės spindulių. Kai per užtemimą Saulė užleidžia kelią, dalis ties horizontu tekančių Saulės spindulių lūžta, pasiekia atmosferos kraštus ir netiesiogiai apšviečia mėnulį, esantį umbroje. Daugiausia prasimuša ilgesnių, raudonų bei oranžinių bangų šviesa – trumpesni, mėlyni ir violetiniai spinduliai susiskaido ir išsisklaido greičiau. Dėl šios priežasties mėnulis prisipildo tamsiai oranžinių ar rausvų atspalvių, primindamas vakarėjančius saulėlydžius ar aušras.
Išties galima sakyti, kad užtemimo metu Mėnulį gaubia viso pasaulio saulėlydžių ir aušrų šviesa vienu metu!
Kraujo mėnulio spalvos niuansai
Visiškai raudonu kraujo mėnulis dažniausiai netampa – jo spalva primena gilų oranžą ar rausvą, tačiau kiekvieną kartą pastebima kitokia. Atspalvis priklauso nuo daugelio veiksnių: atmosferos sąlygų, oro užterštumo, debesuotumo ar net paskutiniųjų ugnikalnių išmetamų dulkių kiekio.
Toks spalvos kitimas leidžia mokslininkams gauti savotišką Žemės atmosferos „nuotrauką“ – matuoti jos sudėtį ir užterštumą per kiekvieną užtemimą.
Kada galima tikėtis kito kraujo mėnulio
Artimiausiu metu kraujo mėnulio reiškinį galės išvysti Azijos, Australijos, Europos ir Afrikos gyventojai rugsėjo 7 dieną, 2025-aisiais. Kitas užtemimas kai kuriose šalyse bus matomas 2026 metų kovo 3 dieną, o dar vėliau – po trejų metų, birželį, 2029-aisiais.
Kiekvieną kartą trukmė gali labai skirtis – vieni užtemimai išlieka kelias minutes, kiti, pavyzdžiui, 2025-ųjų kovą, tęsėsi daugiau nei valandą. Tad norint pasigrožėti šiuo reginiu, vertėtų stebėti tikslius laikus ir pasiruošti iš anksto.
Kaip stebėti kraujo mėnulį
Norint pamatyti kraujo mėnulį, nereikia jokios specialios įrangos – užtenka laiku išeiti į lauką, kai dangus giedras. Vienintelis tikras rūpestis – debesys. Jei juos pavyksta „perlaukti“, pro dangos plyšius dažniausiai galima sulaukti įspūdingo vaizdo. Kartais dangaus sąlygos tiesiog neleidžia mėnuliui šviesti, tad daugelis pasirenka stebėti užtemimą transliacijose.
Kas yra kirmėlių mėnulis?
Kirmėlių mėnulio vardas reiškia pilnatį, lydinčią kovo mėnesį, kai žemė ima atitirpti, vėl pasirodo pirmosios kirmėlės bei prisikelia pavasario gyvybė. Tai žymi tikrąjį pavasario pradžios ženklą. 2025-aisiais buvo ypatinga galimybė: tuo pačiu metu galima buvo išvysti ir kraujo, ir kirmėlių mėnulį vienoje nakties dangoje.
Ar artėja Saulės užtemimai?
Įdomu tai, kad Saulės ir Mėnulio užtemimai dažniausiai pasirodo poromis – dalinis Saulės užtemimas įvyksta keliomis savaitėmis iki ar po Mėnulio užtemimo. Tai leidžia astronomijos mėgėjams išvysti ištisą užtemimų ciklą per gan trumpą laiką.
