Ar tikrai galima uždegti mikrobangų krosnelę? Tai priklauso nuo tam tikrų sąlygų, tačiau tokio eksperimento namuose geriau nesistengti atlikti.
Kaip veikia mikrobangų krosnelė
Mikrobangų krosnelę daugelis namuose turi jau nuo praėjusio amžiaus vidurio, tačiau kaip ji gamina šilumą? Paleidus krosnelę, joje pradedamos generuoti elektromagnetinės bangos mikrobangų ruože. Jos juda po vidų ir sąveikauja su maiste esančiu vandeniu. Dėl šios sąveikos vandens molekulės ima vibruoti, išskirdamos šilumą – taip greitai pašildomas ar net išverdantys maistas vos per kelias minutes.
Metalo poveikis mikrobangų krosnelei
Dauguma jau seniai girdėjo įspėjimus nenaudoti metalo mikrobangų krosnelėje, tačiau ši taisyklė ne visai kategoriška. Metalas beveik neįsisavina mikrobangų ir jas dažniausiai atspindi. Iš dalies energijos gali likti besikaupiančios ant metalo paviršiaus. Metaliniai daiktai turi laisvų elektronų, kurie reaguoja į mikrobangas panašiai kaip ir vandens molekulės. Kadangi metalas energijos neperduoda tolygiai, o šalia esančiam orui ar krosnelės vidaus elektronikai, gali išsivystyti perkaitimas ar net kilti gaisras.
Kodėl plonas metalas gali būti pavojingas
Ypač pavojingi yra ploni ir aštriais kraštais metalai, pavyzdžiui, aliuminio folija, šakutės dantukai ar dekoratyviniai puodelių krašteliai. Tokiose vietose elektra gali susikoncentruoti, susidaro vadinamieji „karštieji taškai“. Ši didelė energijos koncentracija gali sukelti kibirkščiavimą – dažniausiai tai galima pamatyti per mikrobangų langelį kaip trumpą žybsnį, kurį palieskite – jei šalia bus ką nors degio, pavyzdžiui, popierius, galima ir užsiliepsnoti.
Storas metalas – mažiau rizikos
Kai kurie buitiniai įrenginiai, pavyzdžiui, pačios krosnelės grotelės, yra pagaminti iš storesnio metalo. Tvirti, lygūs metalo paviršiai šyla gerokai lėčiau ir dažniausiai nekelia pavojaus kibirkščiavimui, nes nėra aštrių briaunų ar raukšlių. Taip pat kai kurie maisto pakuočių elementai, skirti specialiai mikrobangų krosnelei, padengti plonu metalo sluoksniu, kuris padeda paskirstyti mikrobangas ir pagerina kaitinimą, tačiau šie produktai sukurti naudoti būtent tokiomis sąlygomis.
Pavojingos medžiagos ir indai
Nors išvengti metalo mikrobangų krosnelėje nesunku, yra ir kitų medžiagų, kurių geriau ten nedėti. Viena tokių – polistireno (dar vadinamo putplasčiu) indeliai. Jie nėra atsparūs temperatūrai: pašildžius deformuojasi ar net ištirpsta. Kaitinant gali išsiskirti kenksmingos medžiagos, kurios gali patekti ir į jūsų maistą. Plastikinės taros, kurios nepažymėtos specialiu ženklu, taip pat gali būti nesaugios. Maisto saugumo specialistai rekomenduoja rinktis tik tas plastiko rūšis, kurios aiškiai nurodytos kaip tinkamos naudojimui mikrobangų krosnelėje.
Kokio maisto geriau nekaitinti mikrobangų krosnelėje
Nors daugumą patiekalų galima saugiai pašildyti, kai kurie produktai kelia pavojų. Pavyzdžiui, kietai virtu kiaušiniuose mikrobangos negali išeiti pro lukštą ar kietą baltymą, todėl viduje gali kauptis spaudimas – kiaušinis sprogs. Vynuogės, dėl savo dydžio ir sudėties, mikrobangose greitai virsta plazma ir sprogsta. Aštriosios paprikos gali išsklaidyti lakias, akių ir kvėpavimo takų gleivinę dirginančias medžiagas. O virtos bulvės, kurios prieš laiką nebuvo tinkamai laikomos, gali turėti bakterijų sporų, kurių kaitinimas mikrobangose sunaikinti nepakanka – taip gali iškilti apsinuodijimo rizika.
Taigi, naudojantis mikrobangų krosnele, svarbu žinoti ne tik apie metalus, bet ir kitų medžiagų ar maisto subtilybes. Teisingas elgesys su šiuo prietaisu padės išvengti netikėtų pavojų virtuvėje.
