Minint mūsų istorinę atmintį, sausio mėnesį kasmet prisimenama viena iš iškiliausių pilietinių teisių judėjimo asmenybių. Šventė, skirta pagerbti šio lyderio gimtadienį, tapo oficialia valstybine švente praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo idėjos gimimo. Kasmet ji minima trečiąjį sausio pirmadienį. Nors šis vardas žinomas daugeliui, tolimesnė šventės istorija dažnai lieka užmarštyje.
Kelias iki nacionalinės šventės
Vos kelioms dienoms praėjus po pilietinių teisių vadovo žūties 1968-aisiais, pasigirdo raginimai įamžinti jo atminimą įsteigiant kasmetinę šventę. Visgi idėjai įgyvendinti prireikė didelio visuomenės įsitraukimo – šiam tikslui pasiekti prireikė daugiau nei dešimtmečio ir milžiniško žmonių palaikymo. Kelių kartų pastangomis šventė galiausiai tapo valstybinė.
Iniciatyvos ir pirmieji žingsniai
Tuomet, kai po lyderio netekties imta vadinti viešąsias erdves, gatves ir pastatus jo vardu, įstatymų leidėjai pradėjo svarstyti apie oficialią šventę. Jau 1968-aisiais buvo pateiktas pasiūlymas šią datą įtraukti į valstybinių švenčių sąrašą. Nors pirminės pastangos susidūrė su abejonėmis ir įvairiais mitais, idėja po truputį įgavo pagreitį.
Visuomenės įsitraukimas ir judėjimo plėtra
Prie pastangų prisijungė tiek šio judėjimo artimieji, tiek žinomi visuomenės veikėjai. Žinomi muzikantai bei aktyvistai parėmė šią iniciatyvą, buvo organizuojami vieši renginiai, kuriuose skambėjo dainos, skatinančios prisiminti lyderio palikimą. Pilietinės visuomenės grupės, įvairios organizacijos rinko parašus ir kvietė žmones jungtis.
Iššūkiai kuriant šventę
Nors idėją palaikė dauguma žmonių, teisinis procesas truko gerokai ilgiau nei tikėtasi. Įstatymo projektas ne iš karto buvo priimtas – viešųjų debatų ir svarstymų reikėjo ne vienus metus. Vienas iš svarbiausių pokyčių – augantis pilietinių teisių judėjimo aktyvistų atstovavimas valstybės institucijose bei vis didėjantis piliečių įsitraukimas. Visa tai nulėmė, kad iniciatyva galiausiai sulaukė reikiamos paramos.
Oficialus paskelbimas ir vėlesnė plėtra
Daugelis šalies regionų dar iki nacionalinės šventės paskelbimo pradėjo minėti šią dieną vietos lygmeniu. Tik 1983 metais, po ilgų diskusijų ir viešo palaikymo, šventę įteisinanti tvarka buvo galutinai patvirtinta. Vis dėlto kai kurios teritorijos dar ilgai nelinkusios prisijungti; tik XXI amžiaus pradžioje šventė tapo visuotinai pripažinta visoje šalyje.
Šventės prasmė ir tradicijos
Ši diena skirta ne tik istoriniam atminimui, bet ir savanorystei bei pilietiniam įsitraukimui. Žmonės kviečiami ne ilsėtis, o aktyviai dalyvauti bendruomenės veiklose, savanoriauti, skleisti lygybės ir taikaus bendravimo idėjas. Daugelis pasirenka šią dieną skirti labdarai, prisidėti prie įvairių pilietinių iniciatyvų ar supažindinti kitus su žmogaus palikimu per informacinius renginius.
Kaip pažymima ši diena?
- Organizuojamos diskusijos ir mokymai apie pilietines teises
- Rengiamos savanoriškos akcijos ir pagalbos projektai vietos bendruomenėse
- Vyksta eitynės, parodos, koncertai ir kiti prasmingi renginiai
- Platinami informaciniai leidiniai, skaitomos paskaitos apie lyderio vertybes
Ši šventė vis dar išlieka paskata veikti prasmingai – įgyvendinti pažadus, kuriuos pilietinių teisių judėjimas kėlė visuomenei.
