Šunys dažnai loja – tai jų būdas bendrauti, ypač kai nėra užsiėmę žaidimais ar ilsisi šalia šeimininko. Nors lojimas kartais atrodo neišvengiamas, pavyzdžiui, kai kas nors ateina prie durų, nuolatinis triukšmas gali varginti. Laimei, yra veiksmingų būdų padėti keturkojams išmokti labiau suvaldyti savo lojimą.
Kodėl šunys loja?
Kiekvienas šuo loja dėl skirtingų priežasčių – vieni reaguoja į garsus ar judesius, kiti išreiškia džiaugsmą, o neretai lojimas būna prašymas skirti dėmesio ar duoti skanėstą. Šunys taip pat gali loti norėdami pasisveikinti, apginti teritoriją ar dėl išsiskyrimo nerimo. Svarbu žinoti, kad už kiekvieno lojimo slypi priežastis – šunys retai elgiasi taip be motyvo.
Dažnai šuo nori kažko: galbūt nori į lauką, yra alkanas ar nuobodžiauja. Trūkstant fizinio aktyvumo, žaislų, pakankamos mitybos ar socializacijos, lojimas dažnai tampa pagrindiniu būdu išreikšti savo poreikius. Kartais augintinis loja dėl baimės ar neišmokytų elgesio taisyklių. Be to, lojimas daugeliui šunų tampa savotišku savęs apdovanojimu – jie nusiramina arba linksminasi patys save, todėl tokį elgesį koreguoti gali būti sudėtingiau.
Kaip sumažinti lojimą
Norint sumažinti šuns lojimą, pirmiausia reikia suprasti, kodėl jis loja. Dažniausios klaidos – bausmės ar specialių baudžiamųjų priemonių naudojimas, pavyzdžiui, garsiniai ar elektriniai antkakliai. Tokios priemonės ne tik neefektyvios, bet gali sukelti papildomų elgesio ir emocinių problemų.
Jus gali sudominti
Efektyviausia – nustatyti, kas sukelia lojimą, ir imtis pozityvaus mokymo priemonių. Jei šuo loja dėl konkretaus dirgiklio – pavyzdžiui, skambučio ar pravažiuojančios mašinos – verta palaipsniui jį prie to pripratinti ir išmokyti, kaip elgtis ramiau. Svarbu nereaguoti į lojimą dėmesiu ar riksmais, nes bet kokia reakcija gali būti suprasta kaip atlygis ir paskatinti lojojimą kartotis.
Pozityvaus skatinimo svarba
Norint išmokyti šunį mažiau loti, geriausia naudoti pozityvų skatinimą – apdovanoti jį už ramų elgesį. Svarbu ir neapdovanoti šuns už lojimą, net jei atrodytų, kad jam reikia pasakyti „ne” ar sudrausminti. Daug šunų šeimininkų nejučia paskatina lojimą tiesiog atkreipdami dėmesį – net menkiausia reakcija gali būti šuniui atlygis. Todėl, siekiant sumažinti lojimą, visada verta ignoruoti netinkamą elgesį ir apdovanoti norimą.
Kaip išmokyti šunį suvaldyti lojimą
Jei augintinis nuolat loja, nors jo fiziniai poreikiai patenkinti, metas skirti daugiau dėmesio dresūrai. Lojimą galima paversti valdomu elgesiu, atlygį suteikiant tik tada, kai šuo loja pagal komandą. Toks metodas padeda išmokyti, kada loja yra tinkama, o kada – nepageidautina. Siekiant geresnių rezultatų, galima pasitelkti dresūros priemones, pavyzdžiui, specialų spragtuką ar skanėstus.
Treniruočių metu svarbu nuoseklumas ir kantrybė. Patartina aiškiai atskirti, kada šuo gauna dėmesio ir paskatinimą už ramybę, o kada – ignoruojamas dėl lojoėjimo. Ilgainiui šuo supranta, kad už tylų elgesį sulaukia daugiau paskatinimo, tad ima mažiau loti.
Veislės ypatumai
Verta nepamiršti, kad tam tikros veislės buvo išvestos būti budriomis arba ypatingai balsingomis. Pavyzdžiui, skalikai dėl savo prigimties linkę dažniau reikštis balsu. Nors kiekvieną šunį galima išmokyti labiau suvaldyti emocijas, natūraliai ramesnių ar mažiau lojančių šunų būna daugiau tarp tam tikrų veislių. Todėl auginant aktyvesnį ar „kalbesnį“ augintinį, stebuklų tikėtis neverta – svarbiausia išlaikyti kantrybę ir pasirinkti tinkamus mokymo metodus.
Santrauka
Kiekvienas šuo loja dėl priežasties, o tinkamai atpažinus ir supratus savo augintinio poreikius, dažnu atveju lojimą galima sumažinti. Skatinant ramų elgesį ir vengiant bausmių, ilgainiui galima išmokyti šunį reaguoti tyliau net ir į didžiausius kasdienius dirgiklius.
