Arbata daugeliui atrodo įprasta britiška gėrimo rutina, tačiau šio paprasto gėrimo reikšmė Didžiosios Britanijos kasdienybėje dažnai nustebina kitų šalių gyventojus. Kaip atsitiko, kad būtent ši sala tapo viena didžiausių arbatos mėgėjų pasaulyje?
Britai ir arbata: neatsiejama kasdienybės dalis
Niekas taip neišskiria britų kaip jų pomėgis gurkšnoti arbatą. Šio gėrimo populiarumą akivaizdžiai atspindi skaičiai – per dieną Britanijoje išgeriama apie 100 milijonų puodelių arbatos. Tai sudaro apie 36 milijardus puodelių kasmet ir šis skaičius apima ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.
Palydint kiekvieną dienos momentą ar įvykį – tiek džiugų, tiek liūdną – puodelis arbatos tampa tarsi nedidelė paguoda ar bendrystės ženklas. Palyginimui, kavos britai kasdien išgeria mažiau – maždaug 70 milijonų puodelių. Arbata tarsi įaugusi į tautos kultūrą, o įpročio nepakeitė nei laikas, nei globalizacija.
Arbatos pertraukėlės gyvenime
Britai įsitikinę, kad be puodelio arbatos sunku atlikti bet kokią užduotį – ar tai būtų ruošimasis egzaminams, ar namų remontas. Kartais net vertinama, kiek puodelių reikės, norint užbaigti vieną ar kitą darbą: sienos dažymui – trys, o įtemptam rašto darbui – dar daugiau.
Arbata pasitinka iš pat ryto, lydi po vakarėlio ar netikėtai užklupus sunkumams. Ir laimė, ir liūdesys dažnai praskaidrinami būtent šia tradicija.
Tiesa, britai nėra vieninteliai didžiuliai arbatos mėgėjai – pasaulyje lyderiauja kitos šalys. Vis dėlto būtent Jungtinėje Karalystėje ji tapo bendravimo ir paguodos sinonimu. Tad kodėl šios šalies gyventojų santykis su arbata toks ypatingas?
Arbatos kelias į Britaniją
Arbatos tradicija saloje buvo pradėta formuoti dar XVII amžiuje, kai kasdienį arbatos gėrimo įprotį į Karališkąjį dvarą atnešė viena Europos kilmingoji nuotaka. Netrukus elegantišką ritualą perėmė vietos aristokratija, o prekyba su Tolimųjų Rytų šalimis pavertė arbatą prieinamu gėrimu visiems socialiniams sluoksniams.
Arbata ilgainiui tapo tarsi tilteliu, jungiančiu skirtingus regionus, sluoksnius, netgi tautinius ir ekonominius skirtumus. Šiandien Didžiosios Britanijos tapatybę sunku įsivaizduoti be puodelio arbatos ir su ja susijusių kasdienių pokalbių.
Pienas ir arbata: tradicija, kuri skiria
Britiškos arbatos ypatybė – pienas. Seniau puodeliai gaminti ne iš brangiausios porceliano, todėl, norint juos apsaugoti nuo karšto gėrimo, pienas įpilamas pirmiausia. Tokia tvarka padėdavo puodeliams neišskilti, vėliau tapo įpročiu ir skoniu. Kai kurie į arbatą deda ir cukraus ar citrinos.
Šiandien „pieno pirma ar po to?“ klausimas kelia aršias diskusijas. Mokslininkai pastebi, kad pilant karštą arbatą ant šalto pieno, jo temperatūra pasiskirsto tolygiau, o gėrimo paviršiuje nesusidaro nepageidaujamos „plėvelės“. Tačiau kiekvienas turi savo preferencijas, ir apie tai kartais ginčijamasi ištisus metus.
Arbata ir socialinė padėtis
Arbatą ruošti ir gerti grimzta į socialinius kodus – švelnesnio skonio arbatą dažniausiai renkasi aukštesnės klasės atstovai, o stipriausios juodosios arbatos, vadinamos „darbininkų arbata“, pagrindas yra gausus pienas ir nemažai cukraus.
Britų visuomenėje dažnai pastebima, kad cukrus arbatoje gali būti suprantamas kaip mažesnės socialinės padėties požymis. Todėl kartais iš puodelio arbatos galima tikrai nemažai pasakyti apie žmogų – ne tik jo skonį, bet ir socialinį, galbūt net emocinį foną.
