Močiutės meilė dažnai slypi paprastume – jai užtekdavo skambučio, atvirutės, trumpo apsilankymo ar švelnaus bučinio prieš miegą, kad būtų laiminga. Visa jos gyvenimo esmė buvo rūpestį ir šilumą dovanoti artimiausiems, o mus ji laikė didžiausiu savo pasididžiavimu.
Brangūs prisiminimai
Mažiausios kasdienybės smulkmenos išliko ryškiausiomis atmintyje: jos spalvingi namų rūbai, susukti nosinaičių kamuoliukai, namus užpildantis keptos vištienos kvapas ar linksmas šūktelėjimas per užtrenktas duris – visa tai nuolat primena, kokia ji buvo artima ir ypatinga.
Kiekvieną sykį stebėdama mėgstamą laidą ar sirgdama už mylimą sportininką, ji rodė, kaip džiaugtis akimirkomis. Tokios smulkmenos tarsi prikelia ją prisiminimuose vėl ir vėl.
Unikali artumo dovana
Kiekvienas šeimos narys galėtų papasakoti savo prisiminimų, kurie įrodo – ne taip dažnai sutinki žmogų, kuris palieka neišdildomą pėdsaką. Močiutės atveju, jos šiluma ir artumas liko mūsų širdyse visam laikui.
Ji rūpinosi be išskaičiavimų, mylėjo stipriau nei daugelis, nors neretai jai teko patirti skausmo ar nusivylimų. Net tada, kai gyvenimas ją skaudino, ji vis tiek atsigręždavo į pasaulį su dar didesne meile.
Beprecedentė kantrybė ir atlaidumas
Nors ne viskas, ką darėme, jai patiko, ji niekada neskubėjo priekaištauti. Močiutė nesmerkė, neaukštino savęs – tiesiog būdavo šalia. Tikrą meilę ji rodė ne patarimais, o savo nuolatiniu buvimu, supratimu ir pasiryžimu padėti.
Gyvenimo paprastumas ir vertybės
Močiutei užtekdavo pačių paprasčiausių dalykų – dėmesio, bendravimo, šilto žodžio ar apkabinimo. Jos gyvenimo tikslas buvo džiuginti mus – sava šeima ji didžiavosi labiausiai.
Supratimas, kad kasdien jaustumės mylimi tokio žmogaus, priverčia vertinti save, nes nuoširdi ir tyra meilė paliko gilų įspaudą mūsų kasdienybėje.
Moralinės vertybės – brangiausia palikimas
Tikrasis paveldas, kurį gavome iš jos, nėra materialus. Močiutės dovanotas švelnumas, supratimas, kantrybė, kruopštumas ir išmintis išlieka su mumis visą gyvenimą. Šios vertybės nesensta, nedingsta, jos leidžia jai tarsi pasilikti šalia, gyventi mumyse kiekvienoje dienoje.
Vienybės jausmas
Praeityje dar ne kartą norėsis pasitarti, išgirsti ar jaustis išgirstam, kaip anksčiau. Kai ateityje pajusime ilgesį, verta prisiminti – kiekvienas mūsų turi dalelę jos. Tai galime rasti vieni kituose, taip stiprindami bendrystę ir jausdamiesi, kad ji vis dar šalia.
Ačiū už viską
Močiutės išmintis, jautrumas, šmaikštumas, kantrybė ir meilė dar ilgai įkvėps stiprybės. Po tavęs, močiute, daugiau tokių žmonių nebebūna. Dėkojame už viską. Mylime tave.
