Pastebėjote, kad jūsų šuo miega daugiau nei įprasta? Kartais tinginiavimas yra visiškai normalus, tačiau kartais tai gali būti ženklas, kad keturkojui kažkas negerai.
Normalus šuns miego kiekis
Kiekvienas šuo – unikalus, o jų poreikiai miegui labai skirtingi. Kol vienas gali būti nuolat pilnas energijos ir mėgautis ilgais pasivaikščiojimais, kitas laimingas tiesiog gulėdamas ant sofos. Visgi dauguma suaugusių šunų įprastai miega nuo 12 iki 14 valandų per parą, o kai kuriais atvejais dar daugiau.
Į šuns miego trukmę įtakos turi daugybė veiksnių: veislė, amžius, ar buvo sterilizuotas, mityba, dienos aktyvumas bei pokyčiai aplinkoje. Jauni šuniukai paprastai miega dar daugiau, nes jų organizmas auga, o kiekviena nauja patirtis atima daug energijos. Senėjant šunų aktyvumas mažėja, o miegoti jie pradeda dar dažniau. Vyresniems gyvūnams neretai pasireiškia prastesnė miego kokybė, todėl dienos metu jie ieško progų papildomai nusnūsti.
Kodėl šuo gali tapti vangesnis?
Staiga sumažėjęs aktyvumas ar didesnis mieguistumas nebūtinai yra tik dėl amžiaus pokyčių. Kartais tai signalizuoja ir apie sveikatos problemas ar stiprų emocinį stresą.
Jus gali sudominti
Stresas ir pokyčiai
Jautrumas aplinkos pokyčiams būdingas daugeliui šunų. Persikraustymas, naujas augintinis namuose ar net pasikeitusios šeimininko darbo valandos gali laikinai sutrikdyti augintinio miego ritmą. Taip pat svarbu stebėti, ar kartu su vangumu neatsiranda apetito ar troškulio pokyčių. Tokiais atvejais svarbu greitai reaguoti ir pasikonsultuoti su veterinaru.
Skausmas
Vangumas arba nenoras judėti dažnai yra vienas pirmųjų skausmo požymių. Jaunesniems šunims judesių sumažėjimą neretai sukelia raiščių ar sąnarių traumos (pvz., kelio raiščių plyšimai). Jei augintinis pradėjo šlubuoti ar vengia judėti, tai signalas apsilankyti pas veterinarą.
Vyresniems keturkojams dažnas vangumo kaltininkas – sąnarių ligos, ypač artritas. Ši būklė dažnai išsivysto klubų, kelių ar alkūnių srityje, kur per ilgą laiką pažeidžiama kremzlė. Dėl to kaulai pradeda trintis tarpusavyje, sukeldami didelį skausmą bei judėjimo apribojimus.
Svarbu žinoti, kad žmogui skirtų vaistų nuo skausmo, tokių kaip acetaminofenas ar ibuprofenas, šunims negalima duoti – šios medžiagos jiems gali būti toksiškos. Tik veterinarijos specialistas gali paskirti tinkamus vaistus ir prižiūrėti gydymo eigą.
Skydliaukės sutrikimai
Neretai vyresnių ar vidutinio amžiaus šunų vangumo šaltinis – sumažėjusi skydliaukės hormono gamyba, vadinama hipotireoze. Tokiu atveju be nuovargio ar apatijos dažnai pasireiškia svorio augimas ir praretėjęs kailis. Diagnozavus šią būklę, įprastai pakanka medikamentinio gydymo bei periodiško kraujo tyrimo.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas šunims išsivysto dėl insulino trūkumo, todėl organizmas nesugeba įsisavinti gliukozės. Pirmieji požymiai – troškulys ir dažnesnis šlapinimasis, o vėlesnėje ligos stadijoje pasireiškia ir stiprus mieguistumas.
Širdies problemos
Įvairios širdies ligos gali lemti deguonies trūkumą organizme. Dėl to šuo tampa vangus, gali sunkiau pakelti fizinį krūvį. Ligai progresuojant prisideda ir kiti simptomai: dusulys, dažnas kvėpavimas, kosulys ar net nualpimai.
Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?
Kiekvienas šeimininkas geriausiai pažįsta savo augintinį, todėl pastebėję pokyčius – ilgiau trunkantį mieguistumą, sumažėjusį susidomėjimą įprasta veikla ar kitus neįprastus požymius – nedelsdami susitarkite dėl vizito pas veterinarą. Laiku pastebėjus problemą, galima greičiau padėti savo augintiniui ir užtikrinti, kad jis vėl būtų žvalus ir laimingas.
