Stebėdami, kaip katės viena kitą laižo, galime manyti, kad jos tiesiog padeda viena kitai išlaikyti švarią kailio spalvą. Tačiau ši bendra veikla slepia kur kas daugiau svarbių funkcijų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kodėl katės viena kitą laižo?
Namie gyvenančios katės, ypač turinčios draugiją, dažnai užsiima vadinamuoju tarpusavio prausimu – tai speciali katinų elgsena, kurią galima išvysti ir tarp kitų gyvūnų, pavyzdžiui, primatų. Nors iš šalies tai atrodo kaip rūpestingas švelnumas, katės viena kitą laižo dėl daugelio priežasčių.
- Ryšio stiprinimas. Toks elgesys rodo artimą ryšį ir pasitikėjimą – katės nuvalo viena kitai galvą ar ausis, taip stiprindamos tarpusavio draugystę. Dažniausiai šis elgesys būdingas katėms, kurios kartu auga arba priklauso tam pačiam būreliui. Dėl to šis veiksmas – tai švelnumo išraiška, sujungianti grupės narius.
- Bendros kvapo kūrimas. Ši prausimosi tradicija turi ir gilesnę prasmę – ji leidžia katėms sukurti unikalų grupės kvapą, kuris padeda atpažinti „savus“ ir atskirti juos nuo svetimų. Katės pirmiausia vadovaujasi uosle, todėl bendra kvapo aura yra itin svarbi jų bendravime ir saugume.
- Pagalba valantis. Katės negali pasiekti tam tikrų kūno vietų, tad viena kitai padeda pasiekti sunkiai prieinamas kailio sritis. Taip užtikrinama, kad net ir už ausų ar ant galvos neatsiras nešvarumų, kurių pati katė nepajėgtų išvalyti.
- Emocinė iškrova. Kai tarp kačių kyla įtampa ar nusivylimas, dažnai vienos kitos laižymas padeda išsklaidyti emocijas ir nuslūgdyti augančią agresiją. Tad užuot pradėjus konfliktą, kelios švelnios laižtėlės padeda išvengti kivirčo.
Kaip prasideda šis elgesys?
Vienas pirmųjų tarpusavio prausimosi pavyzdžių matomas dar mažiems kačiukams – mama juos švelniai prausia nuo pirmųjų dienų. Vėliau, suaugusios katės šį įprotį taiko ir tarp savų, o kartais net ir šeimininkui.
Laižymas būdingas ir kaip žaidimo ar švelnumo išraiška: ramiai murkiant ir priglundant, katės jaučiasi saugios ir atsipalaidavusios, stiprina savo tarpusavio draugystę – pasijaučia artimos kaip šeima.
Jus gali sudominti
Aplinkybės, kai prausimas tampa problema
Nors dažnai laižymai rodo stiprų ryšį, kai kada ši veikla peržengia ribas. Jeigu viena katė nuolat prausia kitą per daug intensyviai ar ją erzina, gali kilti ginčas ar net smarkesnis kivirčas. Dažniausiai taip nutinka, kai prausiamoji nenori būti palaižyta arba jai nepatinka kitos katės kvapas. Tokiais atvejais dažnai galima išgirsti šnypštimą ar net pamatyti, kaip katė taikosi paleisti leteną varžovei – taip ji išreiškia nepasitenkinimą.
Be to, kai kurios katės stipriai reaguoja į nuolatinį laižymą, ypač jei šis kyla iš nerimo ar pernelyg didelės įtampos. Tokios situacijos gali peraugti į rimtesnius nesutarimus.
Laižymas ir dominuojanti laikysena
Kartais prausimas slepia bandymą parodyti pranašumą – stipresnė katė kartais tyčia pradeda švarinti silpnesnę, taip įvesdama savas taisykles ar stengdamasi tvirtinti savo vietą grupėje. Tačiau vertėtų žinoti, kad griežta hierarchija tarp kačių nėra tokia aiški kaip, tarkime, tarp vilkų. Katės paprastai neturi vieno aiškaus vadovo – jų socialinė struktūra lankstesnė.
Išvada
Kai katės viena kitą laižo, jos sprendžia ne tik higienos, bet ir tarpasmeninius santykius. Tokiu būdu jos palaiko draugišką atmosferą, stiprina tarpusavio pasitikėjimą, susieja grupę bendru kvapu ir net išvengia aštrių konfliktų. Stebint kačių elgesį, galima atrasti daugybę niuansų ir sužinoti dar daugiau apie jų sudėtingą ir išradingą tarpusavio kalbą.
