Galima būtų pagalvoti, kad mergaitėms skirtos rožinės, o berniukams – mėlynos spalvos žymiai senesnės nei iš tikrųjų. Tačiau ši spalvų simbolika, kuria remiamės šiandien, atsirado visai neseniai, ir tai susiję su besikeičiančiu požiūriu į lytį bei vartotojiškumu.
Vaikų lyties skirstymo pokyčiai
Šiuolaikinis pasaulis mato vis daugiau diskusijų apie lyties reikšmę kūdikiams. Šalia tradicinių lyčių atskyrimų, pasitaiko šeimų, kurios vaikui nenumato konkrečios lyties iš karto po gimimo. Akivaizdu, kad kai kurie tėvai nebepritaria griežtam lyties ar atitinkamų spalvų priskyrimui vos gimus kūdikiui. Kita vertus, daugelis vis dar renkasi garsias šventes, kuriose viešai atskleidžiama būsimo kūdikio lytis ir dažnai dominuoja būtent mėlynos ar rožinės spalvos.
Spalvų prasmė kūdikių drabužiuose
Iš tiesų, rožinė ir mėlyna kūdikių drabužiuose įgavo lytinės simbolikos reikšmę tik po Pirmojo pasaulinio karo. Prieš tai vaikai dažniausiai buvo aprengiami baltomis suknelėmis – tiek berniukai, tiek mergaitės. Tai buvo praktiškas pasirinkimas, nes baltus rūbus buvo paprasta balinti ir perdaryti kitiems vaikams. Spalvos, tokios kaip rožinė, mėlyna ar geltona, XIX a. viduryje pasirodė dėl plačiau prieinamų dažiklių, tačiau jos tada neturėjo ryšio su lytimi.
Kai rožinė buvo skirta berniukams
Spalvų skirstymo pagal lytį istorijoje būta netikėtumų. 1918 m. viename populiariame žurnale buvo siūlyta berniukams rinktis rožinę, o mergaitėms – mėlyną. Tokios rekomendacijos buvo grindžiamos tuo, kad rožinė, kaip intensyvesnis raudonos atspalvis, laikyta stipresne ir labiau atitinkančia berniukus, o mėlyna siejama su švelnumu ir dangumi.
Vis daugiau žiniasklaidos ir parduotuvių pradėjo tirti šią idėją, o gamintojai suprato – jei berniukams ir mergaitėms bus siūlomos atskiros spalvos, tėvai pirks daugiau drabužių. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio net garsiausios parduotuvės skirtinguose miestuose rekomendavo berniukus rengti rožine spalva. Šiandien tokios rekomendacijos atrodo keistos, tačiau tai įrodo, kaip greitai gali keistis socialinės normos.
Kodėl spalvos pasikeitė?
Viskas apsivertė 1940-aisiais, kai gamintojai sustiprino šiuolaikinę tendenciją – rožinė mergaitėms, mėlyna berniukams. Tačiau ir šis „spalvų kodas“ nebuvo ilgalaikis: septintajame-dešimtajame dešimtmetyje, prasidėjus moterų emancipacijos judėjimui, vėl madingas tapo uniseks stilius vaikų drabužiams.
Vėliau, kai medicininė technologija leido dar nėštumo metu sužinoti kūdikio lytį, pardavėjai ir gamintojai ėmė siūlyti vis daugiau lytimi pagrįstų prekių. Tai tapo labai pelninga, nes būsimi tėvai noriai perka ir kuria kambarius bei garderobus pagal būsimo vaiko lytį.
Ar iš tiesų svarbios kūdikių spalvos?
Lytiniai atributai, tokie kaip spalvos, yra kultūrinės konstrukcijos. Skirtingose kultūrose rasime įvairių būdų, kaip skirtingos lyties yra išskiriamos – vienu metu tai buvo aprangos detalės, kalbos subtilybės ar net daiktai. Spalvos – tik dar vienas pasirinktas būdas atskirti berniukus ir mergaites, tačiau tai nėra griežtai nekintantis dalykas.
Šiandien vis daugiau tėvų pasirenka ignoruoti tradicinį lyties ir spalvų ryšį ir leidžia rinktis tai, kas jiems patinka. Pamažu vis labiau suprantama, kad spalvų priskyrimas nebūtinai turi apriboti mūsų pasirinkimus ar išreikšti vaiko tapatybę. Galbūt netolimoje ateityje į ugdoma požiūrį, kad visos spalvos yra tinkamos visiems vaikams – svarbiausia, kad jie jaustųsi laimingi ir nevaržomi.
