Ar teko girdėti, kaip jūsų katė šnypščia, murkia, miauksi ar šnarpščia? Nors daugelis kačių garsų atrodo mieli ir įprasti, šnypštimas dažnai suprantamas neteisingai. Šis elgesys kelia klausimų: kodėl katės šnypščia ir kaip reaguoti tokioje situacijoje?
Šnypštimo priežastys
Katės dažnai išleidžia šnypščiantį garsą tada, kai jaučiasi grėsmės akivaizdoje arba gina savo teritoriją. Toks elgesys paprastai nėra agresyvus, kaip gali pasirodyti, – tai veikiau gynybinė reakcija, kai gyvūnas nori perspėti šalintis nuo jo. Šnypštimą dažnai lydi rodomi aštrūs dantys ar įtemptas kūnas. Jei ignoruojamas, katė gali imtis stipresnių priemonių – kandimų, letenos smūgių.
Šis garsas gali pasireikšti ir tada, kai katė patiria nemalonių pojūčių, erzinimą, skausmą ar yra pasimetusi. Senstančios katės dėl artrito ar kitų negalavimų šnypščia dažniau – jei pastebite naują šnypštimą kartu su kitais pokyčiais, verta pasikonsultuoti su veterinaru dėl sveikatos įvertinimo.
Šnypštimas tarp kačių
Kačiukai jau nuo kelių savaičių amžiaus pradeda mokytis šnypšti, dažniausiai žaisdami su broliais ir seserimis – taip jie rodo, kai žaidimai tampa per intensyvūs. Motina katė taip pat naudoja šnypštimą apibrėždama ribas ir parodydama nepasitenkinimą, ypač nujunkymo laikotarpiu, kai ji siekia atsiskirti nuo kačiukų priežiūros.
Kaip katės šnypščia?
Katė šnypščia staigiai iškvėpdama orą per pravirą burną – šis garsas primena gyvatės šnypštimą. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti grėsmės ženklai: priglaustos ausys, išsiplėtę vyzdžiai, spurdančia uodega ar pasišiaušusiais plaukais. Visa ši kūno kalba rodo, kad katė jaučia pavojų ir ruošiasi gintis arba bėgti.
Kaip nuraminti šnypščiančią katę?
Šnypštimas dažnai yra paskutinis ženklas prieš galimą atvirą agresiją. Net ir draugiškos, šeimininkus mylinčios katės gali kartais šnypšti, ypač jei pavargsta nuo glostymo ar jaučiasi nepatogiai. Tai nėra priešiškumo išraiška artimiems žmonėms – greičiau signalas apie per didelį stresą ar nerimą.
Labai svarbu reaguoti ramiai: neleiskite emocijoms imti viršaus, nebauskite verbaliniu ar fiziniu būdu. Gerbkite katės poreikį saugumui ir leiskite jai pasitraukti į ramią vietą. Nedėkite papildomo spaudimo, venkite intensyvaus akių kontakto ir fizinio kontakto, duokite laiko jai nusiraminti. Dažniausiai katė pati grįš, kai bus pasirengusi bendrauti.
Ką daryti, jei katės šnypščia viena kitai?
Pastebėjus šnypštimą tarp kačių, rekomenduojama jas laikinai atskirti – tik tuo atveju, jei galite tai padaryti saugiai. Dažniausiai šnypščianti katė labiau jaučiasi grėsmės aukomis, o ne konflikto iniciatorė. Tuo metu kita katė gali demonstruoti dominuojančius ar net grasinančius veiksmus. Sprendžiant tarpusavio įtampas, praverčia aplinkos, žaidimų, trukdžių mažinimas ir kantrybė. Esant didesniems sunkumams, verta pasitelkti elgesio specialistą, kuris padėtų atkurti ramybę namuose.
Kačių ir šunų santykiai
Katė gali šnypšti ant šuns ar šuniuko, jei jaučiasi užspausta ir neturi kur pasislėpti. Tokiu atveju svarbiausia užtikrinti, kad šuo nesivytų katės ar nesielgtų su ja grubiai, o aplinkoje būtų pakankamai aukštų vietų – lentynų, medžių ar nelygių paviršių – kur katė galėtų pasitraukti ir nusiraminti. Toks aplinkos pritaikymas padeda išvengti konflikto paaštrėjimo.
Kaip palengvinti katės reakciją į baimę?
Kai kurie specialistai rekomenduoja taikyti desensibilizacijos bei pozityvaus ryšio metodus: pavyzdžiui, duoti skanėstų ar skanaus maisto nuo atstumo, kai katė reaguoja baime į kitą gyvūną ar žmogų. Laikui bėgant tokie veiksmai padeda katei palaipsniui sumažinti baimingą reakciją ir pasijusti saugiau šalia iššūkius keliančio objekto. Svarbu niekada neversti katės artintis prie to, ko ji bijo.
