Žiemą kalnus paprastai nukloja klasikinis baltas sniegas, tačiau pastaruoju metu vis daugiau žmonių pastebi keistą reginį – rausvą sniegą. Dėl savo spalvos ši gamtos įdomybė dažnai vadinama „arbūziniu sniegu“ arba net „ledyno krauju“.
Kas lemia sniego rausvumą?
Rausvo atspalvio sniegas signalizuoja, jog čia veši tam tikros rūšies žali dumbliai – Chlamydomonas nivalis. Šie mikroorganizmai nėra reti – juos mokslininkai stebi kalnų vietovėse visame pasaulyje jau daugiau nei šimtmetį.
Dumbliai paprastai turi žalią chlorofilą, tačiau kai saulės šviesa tampa intensyvi, jie pradeda įjungti apsaugą – gamina karotinoidų pigmentus, veikiančius tarsi natūralus saulės kremas. Šie pigmentai apsaugo dumblius nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių ir būtent dėl jų sniegas nusidažo rožine ar net raudona spalva. Mikroskopu žvelgiant, šie dumbliai atrodo oranžiniai ar rausvi, tačiau dideli jų kiekiai paviršiuje suteikia sniegui išskirtinį arbūzo spalvos atspalvį.
Kur paplitęs rausvas sniegas?
Rausvas sniegas dažniausiai aptinkamas aukštuminėse vietovėse ir šaltuose kalnų regionuose. Ypač dažnai jis pastebimas šiaurės vakarų regionuose, tačiau ryškių sniego plotų galima pamatyti ir kituose pasaulio kalnuose.
Jus gali sudominti
Kokios yra rausvo sniego pasekmės?
Nors iš pažiūros šis reiškinys atrodo įdomiai ir net žaismingai, mokslininkams jis kelia nerimą. Pagrindinis rūpestis – sparčiau tirpstantis sniegas. Dumbliai sugeria daugiau šilumos nei baltas sniegas, todėl sniego danga tirpsta greičiau. Tai gali paveikti natūralų vandens apytakos ratą, didinti sausros riziką ir keisti upių vandens temperatūrą.
Kol kas tyrėjai ir toliau aiškinasi, kokią įtaką šie dumblių “žydėjimai” gali turėti gamtai ir vandens ištekliams.
Ar reikėtų sunerimti dėl rausvo sniego?
Susidūrus su rausvu sniegu, galima pasijusti lyg matant optinę apgaulę – tačiau iš tiesų akys neapgauna. Šis gamtos fenomenas nėra naujiena, tačiau svarbu suprasti, kad iš pirmo žvilgsnio nekalta spalva gali liudyti apie rimtesnes aplinkos permainas.
Stebint šį paslaptingą reiškinį kalnuose, verta žinoti, jog čia vyksta sudėtingi biologiniai procesai, turintys įtakos ne tik sniego spalvai, bet ir visos ekosistemos balansui.
