Ar žinojote, kad kasdien rodydami tikėjimą savo vaikų galimybėmis, prisidedate prie jų būsimos sėkmės? Net jei atrodo, kad paauglė dukra jūsų patarimus palydi akių vartymu ar užtrenktomis durimis, iš tiesų jūsų žodžiai ir lūkesčiai padeda formuoti jos ateitį.
Tėvų lūkesčių svarba
Tyrėjai, stebėdami daugiau nei 15 tūkstančių paauglių jų paauglystės metais, pastebėjo akivaizdų ryšį tarp tėvų iškeltų aukštų standartų ir vaikų pasiekimų vėlesniame gyvenime. Dažniausiai pagrindinė tėvystės atsakomybė teko mamoms, tačiau bet kokie stiprūs lūkesčiai dėl išsilavinimo ir darbo perspektyvų buvo susiję su didesne tikimybe, kad dukros sieks aukštosios mokyklos, rinksis geriau apmokamus darbus ir rečiau patirs ankstyvus iššūkius, tokius kaip nepilnametystės nėštumas.
Kaip lūkesčiai keičia elgesį
Nuosekliai rodydami vaikams, kad tikite jų gebėjimais, paskatinate juos ne tik siekti daugiau – vaikai natūraliai nori pateisinti tėvų viltis. Priešingai, kai tėvai nesidomi ar nekalba apie lūkesčius, vaikams gali būti sunkiau rasti motyvaciją ir nuosekliai stengtis dėl savo tikslų.
Išliekanti įtaka, net jei ir prieštaraujama
Nors paaugliai dažnai bando priešintis suaugusiųjų patarimams ir ieško savo kelio, net ir asmeniškai svarbūs pasirinkimai dažnai būna veikiami to, ką girdėjo iš tėvų. Net jei iš pažiūros jų sprendimai prieštarauja šeimos norams, ilgainiui tėvų pozicija lieka svarbiu kriterijumi, renkantis gyvenimo kryptį.
Nusiųsto signalo reikšmė
Kitas didelės apimties tyrimas taip pat patvirtino šią tendenciją. Tyrimo duomenys rodo, kad kai tėvai aiškiai komunikuoja savo tikėjimą, jog vaikas studijuos aukštojoje mokykloje, vaikas dažniau siekia geresnių rezultatų. Net ir materialinės sąlygos turėjo mažesnę įtaką nei emocinė parama ir pastangų akcentavimas: iš tų mokinių, kurių tėvai skatino siekti aukštojo mokslo, net 96 procentai pasiekė puikių testų rezultatų. Palyginimui, tarp vaikų, kurių tėvų lūkesčiai buvo kuklesni, tokių mokinių buvo tik 57 procentai.
Kur yra riba tarp skatinimo ir priekabiavimo?
Nors nuolatinis motyvavimas gali nešti daug naudos, svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Yra skirtumas tarp pagarbiai iškeltų taisyklių, aiškios vertybių sistemos ir nuolatinių priekaištų ar spaudimo. Jei kritika tampa pernelyg dažna, vaikai pradeda manyti, kad negali padaryti nieko gerai, todėl kartais sustoja stengtis visai. Natūralu, kad paaugliai ir vaikai darys klaidų – todėl svarbu tam tikrus dalykus priimti ramiai ir išmokti pasirinkti, dėl ko verta diskutuoti, o dėl ko – nepergyventi.
Galiausiai, tėvų parama ir tikėjimas vaikais ilgam išlieka viena stipriausių paskatų jų gyvenime. Aiškiai išsakyti lūkesčiai, nuoširdus bendravimas ir pagarbus skatinimas atveria daugiau galimybių nei nuolatinis priekaištavimas ar spaudimas. Net paprasta, kasdienė pastaba apie tikėjimą savo vaiko ateitimi, ilgainiui gali lemti didelius pokyčius.
