Jus gali sudominti
Ar kada susimąstėte, kodėl prieš darydami nuotrauką sakome būtent „sūris“? Ši iš pažiūros paprasta frazė tapo kone neatskiriama šypsenos fotoaparato akivaizdoje dalimi – tiek vaikystėje, tiek jau brandaus amžiaus žmonėms. Kaip atsirado posakis „sakyk sūris“? Posakio „sakyk sūris“ šaknys siekia praėjusio amžiaus vidurį. Apie ketvirtąjį dešimtmetį įvairiuose spaudos leidiniuose jau buvo aptinkama nuorodų į šią tradiciją. Nors tiksli jos kilmė nėra aiški, manoma, kad žodis „sūris“ buvo pasirinktas dėl savo skambesio. Tariant „sūris“ arba anglišką atitikmenį, burna natūraliai išsiskaidžia į šypseną: pradinis garsas sutraukia dantis, o pabaiga priverčia lūpas nusistiebti į šonus, taip imituodama šypseną prieš objektyvą. Nuotraukos su šypsena – tai nebuvo visada Nors šiandien nuoširdi šypsena nuotraukose yra įprasta, taip buvo ne visada. XIX amžiuje veidų išraiškos būdavo gerokai santūresnės. Tuomet rimtas veidas atrodė solidaus žmogaus požymiu, todėl fotografijose dažniausiai ir matome susikaupusius ar net niūrokus portretus. Šypsenos buvo siejamos tik su vaikais, kaimo žmonėmis arba tais, kurie fotografuodavosi išdaigoms. Kodėl anksčiau niekas nesifotografavo besišypsantis? Priežasčių tam būta keletas. Viena jų – senųjų fotoaparatų technologija: vienai nuotraukai padaryti neretai prireikdavo ne minutės ar dviejų, o net kelių valandų. Išsilaikyti toje pačioje pozoje ilgą laiką buvo tikras iššūkis, ypač bandant išlaikyti šypseną. Kitas svarbus veiksnys – asmens burnos sveikata. Anksčiau dantų priežiūra buvo menkai paplitusi, todėl daugybė žmonių vengė rodyti savo dantis viešumoje, ypač svarbiomis progomis. Taip pat verta paminėti ir finansinį aspektą – profesionalios nuotraukos anuomet kainavo nemažai, tad portretas dažnai tebuvo vienkartinė gyvenimo dovana pačiam sau. Tokiuose svarbiuose kadruose buvo siekiama atrodyti kuo rimtesniam ir oriam. Šypsenos fotografijose tapo kasdienybe Visa tai pasikeitė vos tik atsirado pigesni fotoaparatai ir nuotraukos tapo prieinamos daugeliui. Ypač tam įtakos turėjo XX amžiaus pradžioje pasirodę nebrangūs fotoaparatai ir išpopuliarėję filmai. Staiga fotografuoti kiekvieną kasdienybės akimirką tapo paprasta, o įamžinti šypseną – natūralu. Nuo tada gera nuotaika ir pasveikinimas „sakyk sūris“ tapo neginčijama fotošypsenos tradicija, kuri mus džiugina iki šiol – nesvarbu, ar pozuojame draugų šventėje, ar keliaujame po pasaulį.
