Ar kada nors pastebėjote mėnulį danguje dienos metu? Nors įprastai įsivaizduojame, kad mėnulis priklauso nakties dangui, jis kartais pasirodo ir saulės pašonėje, kai dar šviesu. Daugelį tai nustebina – kodėl danguje matyti tik mėnulis, juk žvaigždžių nesimato? Paaiškinimas slypi ne tik dangaus stebėjimo romantikoje, bet ir kosminėje mechanikoje.
Kaip žemė, saulė ir mėnulis juda danguje
Pagrindinė priežastis, kodėl mėnulį galima matyti dieną, yra jo kelionė aplink Žemę. Kol mūsų planeta suka ratus aplink saulę, mėnulis juda savo orbita aplink Žemę. Šis dangaus kūnų šokis lemia, kad jų pozicijos nuolat keičiasi, taip keisdamos ir mūsų matomą vaizdą danguje.
Ne kasdien mėnulis ir saulė danguje susitinka tuo pačiu metu. Kartą per vadinamąjį mėnulio mėnesį, kai pilnatis, šie dangaus kūnai išsidėsto priešingose pusėse – mėnulis pateka būtent tada, kai saulė nusileidžia. Tačiau dažniausiai per maždaug 29,5 dienas trunkantį ciklą jų trajektorijos nesutampa tobuloj priešpriešoje, todėl mėnulį galima išvysti ir prieš sutemstant, ir jau po saulėtekio.
Kada geriausiai stebėti dieninį mėnulį?
Daugiausiai galimybių mėnulį išvysti šviesiu paros metu atsiranda per pirmą arba paskutinį jo ketvirtį – tuomet mėnulis su saulės spinduliais sudaro maždaug 90 laipsnių kampą. Per jaunatį, kai naktį mėnulis nematomas, dieną jis vis dar būna danguje, tik jo apšviesta pusė atgręžta nuo mūsų. Saulės šviesa tada yra tokia stipri, kad visiškai užgožia blyškesnį mėnulio atspalvį.
Kodėl mėnulis toks ryškus net dieną?
Į mėnulį žiūrint dienos metu, jam nereikia pačiam skleisti šviesos – jis tiesiog atspindi saulės spindulius. Nors mūsų akys sunkiai įžvelgia žvaigždes šviesiame danguje, mėnulio paviršius atspindi tiek daug šviesos, kad ją galima matyti net saulėkaitos metu. Dažniausiai mėnulis atrodo net ryškesnis už mėlyną atmosferą aplink jį, todėl jį ir pastebime.
Žvaigždžių dienos metu nematyti ne dėl to, kad jų ten nėra – tiesiog mūsų planetos atmosfera išsklaido saulės šviesą labiau nei jų silpni švytėjimai gali pasiekti akis. Kita vertus, jei naudotume labai galingą teleskopą ir žvalgytumėmės dangaus kūnų, per dieną galima išvysti ir kelias ryškesnes žvaigždes ar net planetas, tokias kaip Venera ar Jupiteris.
Nebūtinai tamsa – mėnulis ir dienos danguje
Nors dažnas mano, kad dienos danguje mėnuliui vietos nėra, iš tikrųjų mūsų kaimynas dažnai aplanko ir saulėtą dangų. Šis dangaus reiškinys puikiai atskleidžia, kaip nuolat kinta mėnulio pozicija ir kokia įdomi gali būti astronomija – net paprasti reiškiniai tampa stebinantys, jei į juos pažvelgiame atidžiau.