Ar kada nors girdėjote sakinį, kuriame tas pats žodis kartojamas kelis kartus iš eilės, tačiau kiekvienąkart reiškia vis ką kita? Anglų kalboje yra toks išskirtinis pavyzdys, kuris puikiai parodo, kokia lanksti gali būti kalba. Pažvelkime į šią kalbos mįslę ir išnarpliokime ją žingsnis po žingsnio.
Netikėta sakinio pradžia
Įsivaizduokime trumpą situaciją: beždžionės iš Pizos skriaudžia elnius iš Londono. Žinoma, tokia scena mažai tikėtina realiame gyvenime, tačiau gramatikos požiūriu viskas skamba tvarkingai. Anglų kalboje vietovardžiai dažnai virsta būdvardžiais, todėl sakinį galime sutrumpinti: Pizos beždžionės skriaudžia Londono elnius.
Sudėtingesni junginiai
Sakiniui suteikus daugiau veikėjų, įterpiame žirafas iš Paryžiaus, kurios gąsdina tas beždžiones. Tuomet išauga sudėtingesnė konstrukcija: Pizos beždžiones, kurias gąsdina Paryžiaus žirafos, skriaudžia Londono elnius.
Kalbos ypatumai be įprastų įterpimų
Anglų kalboje dažnai galima išmesti santykinius įvardžius — pavyzdžiui, „asmuo, kurį myliu“ dažnai tampa tiesiog „asmuo myliu“. Tokiu pat būdu galima pertvarkyti ir mūsų sakinį, paliekant tik esminius žodžius, o sakinio supratimui padėti gali pauzės.
Žodžio keitimas sinonimu gali nustebinti
Dabar, vietoj veiksmą reiškiančių žodžių „gąsdina“ ir „skriaudžia“, naudokime jų retesnį sinonimą „bufalo“ (anglų kalboje „to buffalo“ reiškia „gąsdinti“ ar „apgauti“). Dabar sakinys tampa panašus į: Pizos beždžiones Paryžiaus žirafos bufalina bufalina Londono elnius.
Nuoseklus žodžių keitimas
Paskutinis žingsnis — visus gyvūnus ir vietovardžius imame keisti tuo pačiu žodžiu – „bufalo“. Taip sudaromas sakinys, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip beprasmis vienos sąvokos kartojimas, bet jame slypi loginė struktūra, jei žinome kiekvieno žodžio prasmę sakinyje.
Išskirtinis kalbos fenomenas
Susidūrę su sakiniu, kurį sudaro vien tik žodis „bufalo“, bet sykiu gaunama taisyklinga ir prasminga mintis, galime tik stebėtis kalbos lankstumu. Tokio tipo sakiniai įmanomi dėl to, kad šio gyvūno pavadinimas anglų kalboje nekinta daugiskaitoje – vietoj „bufalų“ lieka tiesiog „bufalo“. Tai dar viena neįtikėtina kalbos savybė, liudijanti, koks išradingas gali būti žodžių žaismas.