Jus gali sudominti
Ar kada pastebėjote spalvingus raudonos, baltos ir mėlynos spalvos stulpus, besisukančius šalia kirpyklų? Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti tiesiog žaismingas, gal net patriotiškas, akcentas. Tačiau šio ženklo istorija yra kur kas tamsesnė nei daugelis galėtų pagalvoti.
Senovės laikų kirpėjai turėjo daugiau pareigų
Prieš kelis šimtmečius kirpėjo vaidmuo buvo gerokai didesnis nei šiandien. Viduramžiais kirpėjai buvo žinomi kaip kirpėjai-chirurgai. Jie neapsiribodavo tik šukuosenų formavimu – šie specialistai atlikdavo nedideles chirurgines procedūras, traukdavo dantis, o kartais net imdavosi galūnių amputacijų. Tačiau būtent kraujo nuleidimo procedūra, tada itin populiari, tapo priežastimi, kodėl atsirado garsieji kirpyklų stulpai.
Kruvinas stulpo simbolis
Viduramžiais manyta, kad ligų bei negalavimų galima atsikratyti pašalinus iš kūno perteklinį kraują. Šią praktiką ilgą laiką atliko vienuoliai, bet XII a. popiežiaus nurodymu jiems tai buvo uždrausta, todėl procedūrą perėmė kirpėjai-chirurgai. Gydant, pacientui buvo paduodamas stulpelis – jį laikydami jie tarsi išryškindavo venas, kurias buvo lengviau surasti adatai ar pjūviui.
Po kraujo nuleidimo, kad sustabdytų kraujavimą, kirpėjai naudodavo baltus audinius. Tie, kurie ilgainiui tapdavo nebeišplaunami, būdavo vyniojami aplink stulpą ir kabinami lauke prie kirpyklos. Taip baltos ir raudonos spalvos juostos, vinguriuojančios apie stulpą, tapo kasdiene kirpyklų puošmena.
Kuo ypatingas mėlynas atspalvis?
Šiais laikais kai kuriose šalyse kirpyklų stulpai tebėra tik raudoni ir balti, kaip ir viduramžiais. Tačiau kai kuriose vietovėse prie jų pridėta ir mėlyna spalva. Dėl šios detalės egzistuoja keli paaiškinimai: vieni mano, kad mėlyna simbolizuoja venas, kurių kirpėjai ieškodavo kraujo nuleidimo metu; kiti galvoja, kad šių šalių gyventojai norėjo atkartoti savo šalies vėliavos spalvas.
Kodėl kirpyklos stulpai išliko iki šių dienų?
Nors šiandien kirpėjai medicinos procedūrų neatlieka, spalvoti stulpai tarnauja kaip priminimas apie profesijos praeitį. Įdomu tai, kad kai kuriose vietovėse yra itin griežta, kas apskritai gali kabinti tokį ženklą – tam kartais reikia specialios licencijos ir stulpą leidžiama naudoti tik užregistruotuose salonuose su profesionaliu kirpėju.
Laikui bėgant šis spalvingas simbolis prarado savo kruviną reikšmę ir tapo atpažįstamu kvietimu užsukti pas kirpėją – su visai kitokia, ženkliai šviesesne, prasme nei senovėje.
