Ar žinojote, kad pradinis pirmasis Konstitucijos pataisos projektas nebuvo susijęs nei su žodžio laisve, nei su religijos laisve? Iš tiesų, ji turėjo apibrėžti, kaip turėtų būti formuojami Atstovų Rūmai.
Ankstyvasis pataisų projektas
1789 metais, vos tik patvirtinus valstybės konstituciją, vienas įtakingų konstitucijos kūrėjų pasiūlė net 20 pataisų – daugiau, nei vėliau tapo žinoma kaip Teisių Bilis. Tačiau pirminį didelį pataisų sąrašą peržiūrėjo Atstovų Rūmai – iš 20 paliko 17, o vėliau Senatas dar penkias pašalino. Likusios 12 buvo perduotos valstijoms svarstyti ir balsuoti dėl ratifikavimo. Tačiau net dvi pirmosios nepraėjo reikiamo valstijų balsų slenksčio.
Pirmoji nepraėjusi pataisa
Ankstyviausia iš jų, dažnai vadinama „pradine pirmaja pataisa“, buvo susijusi su atstovų Rūmų narių skaičiaus nustatymu. Pagal pasiūlytą idėją, kiekvieniems 30 000 piliečių būtų skiriamas vienas atstovas, o jų skaičius didėtų kartu su šalies gyventojų augimu. Nors pagal gyventojų augimą atstovų skaičius ir didėjo su kiekvienu surašymu bei didėjant valstijoms, 1929 metais priimtas įstatymas įtvirtino, kad atstovų skaičius – 435 – ir iki šiol šis skaičius nesikeitė.
Kita pataisa apie atlygį
Nemažiau įdomi ir kita, tuo metu antroji, nepraėjusi pataisa. Ši buvo susijusi su Kongreso narių atlyginimu. Pagal siūlymą, Kongresas pats sau atlyginimo kelti negalėtų – atlyginimo didinimas būtų galimas tik kitai parlamento kadencijai, tad nariai dėl didesnio atlygio turėtų dar kartą patekti į Kongresą.
Netikėtas sugrįžimas į istoriją
Įdomu tai, kad ši pataisa nebuvo pamiršta – po daugiau nei šimto metų vienas studentas, ruošdamasis studijų darbui, aptiko, kad pataisa vis dar gali būti ratifikuota, nes joje nebuvo numatyto termino, per kurį reikia surinkti pakankamai valstijų patvirtinimų. Tai paskatino padaryti istorinį žingsnį ir 1992 metais ši pataisa tapo paskutine, 27-ąja Konstitucijos pataisa.
