Geltonas šypsenėlės veidas yra vienas iš atpažįstamiausių laimės simbolių, greta tokių klasikinių šypsenų kaip Mona Lizos. Tačiau šio paprasto ženklio atsiradimo istorija nėra tokia linksma, kaip galima būtų manyti iš pirmo žvilgsnio.
Simbolio gimimas
Šviesus geltonas apskritimas su plačia šypsena gimė 1963 metais, kai vienai draudimo bendrovei teko susidurti su sudėtingais pokyčiais. Darbuotojams praradus entuziazmą ir pozityvią nuotaiką, įmonė pasiryžo ieškoti kūrybiško sprendimo – dizainerio, kuris galėtų sukurti motyvuojantį paveikslėlį. Vos per dešimt minučių, paprasta idėja virto ryškiu šypsenėliu geltoname fone. Už šį darbą sumokėta viso labo 45 doleriai.
Nuo įmonės vidinės motyvacijos iki pasaulinio simbolio
Iš pradžių šis simbolis pasirodė ant darbuotojams dalintų ženkliukų ir plakatų. Tačiau netrukus geltoni šypsenėliai ėmė žaibiškai populiarėti ir atsidūrė ant atvirukų, marškinėlių bei lipdukų. Nei kūrėjas, nei pati draudimo bendrovė niekada neužregistravo šio dizaino kaip prekės ženklo, tad simbolis sparčiai išplito ir buvo plačiai naudojamas įvairiausiems tikslams.
Šypsenėlės reikšmės pokyčiai laike
Bėgant metams, geltonas šypsenėlis įgavo skirtingų prasmių. Šeštojo dešimtmečio optimizmą ilgainiui pakeitė komercinis panaudojimas, ironija mados pasaulyje, ryškus rave kultūros ženklas ir net emocijų perdavimas trumpose žinutėse. Simbolis tapo kultūriniu fenomenu, kuris atspindi to meto visuomenės nuotaikas ir vertybes.
Kas iš tiesų sukūrė šypsenėlę?
Per ilgą laiko tarpą buvo daug ginčų ir diskusijų, kas gi turėtų laikyti save šio dizaino savininku. Nepaisant teisinių kovų ir verslo gigantų įsitraukimo, plačiai pripažįstama, kad pirmasis geltoną šypsenėlę nupiešė būtent minėtas dizaineris.
Šypsenėlės žinutė šiandien
Simbolio reikšmė seniai peržengė įmonės, kuriai jis buvo skirtas, ribas. Šiandien geltonos šypsenėlės žinutė apie džiaugsmą ir bendrystę pasiekia milijonus žmonių visame pasaulyje, tapusi šilumos, pozityvumo ir net popkultūros atspindžiu.
