Nors dirbtinis intelektas ir robotai dažnai pristatomi kaip mūsų kasdienybės pagalbininkai, realybėje jie ne visada supranta, ko iš jų norime. Kartais technologijos nuveikia įspūdingų dalykų: robotai ruošia kavą, kai kur bandomi automatizuoti virtuvės darbai, o kai kurios sistemos net gali generuoti tekstus. Tačiau šalia pažangos yra ir kita pusė – komiškos, absurdiškos ar net brangiai kainuojančios klaidos, kurios primena, kad „protinga“ technika kartais elgiasi labai žmogiškai.
- 1.Robotai kasdienybėje: daug žadantys, bet ne visada patikimi
- 2.Kai dirbtinis intelektas bando gaminti maistą, bet sukuria… nesuprantamą meniu
- 3.Viešbutis su robotais: ambicinga idėja, kuri užstrigo ties smulkmenomis
- 4.Balso asistentas, kuris per daug stengiasi: užsakymai be jūsų leidimo
- 5.Automatinės naujienos ir didelė painiava: kai DI supainioja datas
- 6.Veidų atpažinimas ir kamerų „intuicija“: kai sistema pamato ne tai, ką turėtų
- 7.Naktinis koncertas be pakvietimo: kai asistentas įjungia muziką visu garsu
- 8.Robotas siurblys ir „katastrofa“ ant grindų: kai automatika tik pablogina situaciją
- 9.Humanoidinis robotas ir nejaukus pokalbis: kai humoras skamba per rimtai
- 10.Ką visa tai sako apie dirbtinį intelektą?
Robotai kasdienybėje: daug žadantys, bet ne visada patikimi
Šiandien robotai dirba ten, kur anksčiau būdavo tik žmonės: aptarnavimo vietose, virtuvėse, informacijos centruose. Teoriškai tai turėtų reikšti mažiau klaidų, daugiau greičio ir jokio nuovargio. Praktikoje paaiškėja, kad robotams sunku tvarkytis su netikėtomis situacijomis, žmonių kalbos niuansais ir paprasčiausiu „gyvenimo chaosu“.
Kai dirbtinis intelektas bando gaminti maistą, bet sukuria… nesuprantamą meniu
Viename eksperimente mokslininkė nusprendė patikrinti, ar algoritmas, „perskaitęs“ dešimtis tūkstančių receptų, sugebės pats sukurti valgymui tinkamų patiekalų aprašymus. Į sistemą buvo įkelta apie 30 000 receptų, o vėliau programa pradėjo generuoti savus.
Rezultatas labiau priminė siurrealistinę virtuvės poeziją nei realų meniu: atsirado tokie patiekalų pavadinimai ir ingredientai, kurių žmogus vargu ar rastų parduotuvėje, o instrukcijos skambėjo taip, lyg kažkas būtų sumaišęs žodžius aklai traukdamas iš dėžutės. Kai kurie „receptai“ ragino naudoti neaiškius produktus ar absurdiškus kiekius, pavyzdžiui, prašė „tarkuoti“ ryžius arba naudoti keistus konservus, kurie neatrodo skirti maistui. Jei toks DI kada nors pakviestų vakarienės, tikėtina, kad tai būtų kvietimas į kulinarinį nuotykį, o ne į skanią vakarienę.
Viešbutis su robotais: ambicinga idėja, kuri užstrigo ties smulkmenomis
Japonijoje vienas viešbutis kurį laiką bandė kai kurias darbuotojų funkcijas patikėti robotams – nuo registratūros iki bagažo pristatymo. Buvo įdarbinta šimtai robotų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad „automatizuotas aptarnavimas“ turi rimtų spragų.
Registracijos robotams buvo sunku atsakyti į svečių klausimus ir atlikti dokumentų kopijavimo užduotis, o bagažą gabenantys robotai dažnai kliudydavo sienas ar užkliūdavo už šaligatvio bortelių. Net kambaryje buvęs balso asistentas netikėtai tapdavo trikdžiu: jei žmogus knarkdavo, sistema tai interpretuodavo kaip komandą ir pažadindavo svečią prašydama „pakartoti prašymą“. Galiausiai dalis robotų buvo „atleista“, nes klaidų buvo per daug.
Balso asistentas, kuris per daug stengiasi: užsakymai be jūsų leidimo
Balso asistentai sukurti tam, kad būtų patogu: pasakai frazę, ir sistema padeda atlikti veiksmą. Tačiau kartais jie sureaguoja ne ten, kur reikia. Vienu atveju šešerių metų vaikas, pasinaudojęs namuose esančiu balso asistentu, užsakė lėlių namelį ir dar keletą skanėstų.
Įdomiausia dalis prasidėjo vėliau: kai šią istoriją pristatė televizijos žinios ir eteryje buvo ištarta frazė, kurioje nuskambėjo „asistentas užsakė lėlių namelį“, kai kurių žiūrovų įrenginiai namuose tai palaikė komanda. Rezultatas – dalis žmonių netikėtai sužinojo, kad jų namuose esanti sistema „nusprendė“ taip pat užsakyti lėlių namelius.
Automatinės naujienos ir didelė painiava: kai DI supainioja datas
Žiniasklaidoje algoritmai kartais naudojami tekstams, paremtoms skaičiais ir duomenimis, generuoti: orų suvestinėms, finansinių rezultatų apžvalgoms ar sporto statistikai. Tačiau automatika nėra garantija, kad klaidų nebus.
Vienas įsimintinas atvejis – automatiškai sugeneruota naujiena apie stiprų žemės drebėjimą. Problema buvo ta, kad aprašytas įvykis iš tikrųjų buvo istorinis ir įvyko prieš daugybę metų. Sistemai pakako to, kad duomenų bazėje buvo atnaujintos istorinės eilutės, o algoritmas tai palaikė nauju pranešimu ir „iškepė“ aktualiją iš senų faktų.
Veidų atpažinimas ir kamerų „intuicija“: kai sistema pamato ne tai, ką turėtų
Veidų atpažinimo technologija dažnai pateikiama kaip itin pažangi, tačiau ji taip pat klysta. Buvo atvejis, kai programa neteisingai susiejo kelias dešimtis politikų su nusikaltėlių nuotraukomis, nors realaus pagrindo tam nebuvo.
Kitas komiškas pavyzdys susijęs su sporto transliacijomis: vienas futbolo klubas nusprendė pasikliauti AI valdomomis kameromis, kurios automatiškai seka kamuolį. Idėja logiška, bet sistema vis „pamesdavo“ kamuolį, nes painiodavo jį su teisėjo plika galva. Žiūrovai namuose dėl to praleisdavo svarbiausius epizodus, o skundai privertė svarstyti net ir absurdiškas išeitis, kaip „padėti“ teisėjui tapti mažiau panašiam į kamuolį.
Naktinis koncertas be pakvietimo: kai asistentas įjungia muziką visu garsu
Viename Vokietijos mieste naktį balso asistentas netikėtai pradėjo leisti muziką itin dideliu garsu. Buvo apie antrą valandą nakties, kaimynai neištvėrė ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai negalėjo prisibelsti, nes bute niekas neatidarė – galiausiai teko patekti į vidų ir tiesiog išjungti įrenginį iš elektros.
Ši istorija turėjo ir praktinių pasekmių: po įsilaužimo buvo pakeista spyna, todėl šeimininkui vėliau teko tvarkytis su raktais ir sąskaitomis. Kitaip tariant, „išmanus“ vakaras baigėsi visai ne taip, kaip norėtųsi.
Robotas siurblys ir „katastrofa“ ant grindų: kai automatika tik pablogina situaciją
Robotai siurbliai atrodo nekalti – juk blogiausia, ką jie turėtų padaryti, tai užstrigti po sofa. Tačiau vienoje šeimoje augintinis naktį paliko „dovaną“ ant grindų, o siurblys, kaip įprasta, įsijungė nustatytu laiku.
Užuot sustojęs, įrenginys pervažiavo per nešvarumus ir paskleidė juos per namus: ant grindjuosčių, kilimų ir baldų kojelių. Tvarkymas po tokio „valymo“ dažnai būna gerokai sunkesnis nei paprastas incidento sutvarkymas iškart.
Humanoidinis robotas ir nejaukus pokalbis: kai humoras skamba per rimtai
Yra ir tokios technologijos, kurios kuriamos tam, kad bendrautų su žmonėmis – humanoidiniai socialiniai robotai, gebantys palaikyti dialogą ir imituoti emocijas. Viename viešame pokalbyje toks robotas į klausimą apie žmonių sunaikinimą atsakė taip tiesmukai, kad daliai auditorijos tai pasirodė nebe juokinga, o keistai nejauku.
Ką visa tai sako apie dirbtinį intelektą?
Šios istorijos nereiškia, kad robotai „blogi“ ar kad technologijos nėra naudingos. Jos greičiau parodo ribas: algoritmai gali būti puikūs, kai užduotis aiški, duomenys tvarkingi, o situacija nuspėjama. Tačiau realiame gyvenime viskas vyksta su išimtimis, triukšmu, netikėtumais ir žmogiškomis smulkmenomis. Dėl to kartais DI padeda, o kartais – sukuria problemą, kurios be jo nė nebūtų buvę.
- Robotai puikiai atlieka pasikartojančius darbus, bet sunkiai susidoroja su nestandartinėmis situacijomis.
- Balso asistentai gali „išgirsti“ komandą ten, kur jos nebuvo.
- Automatinis turinio generavimas remiasi duomenimis, todėl klaidos duomenyse ar jų interpretacijoje gali virsti klaidingomis naujienomis.
- Atpažinimo sistemos kartais supainioja objektus, ypač kai aplinkoje daug panašių formų ar prastų sąlygų.
