Žodžiai gali žeisti visus, tačiau kai kurios frazės palieka daug gilesnę žalą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Su rasine nejautra susiduriama įvairiose aplinkose: vaikų žaidimų aikštelėse, mokyklose, universitete ar darbe. Kartais tai būna pasakyta „netyčia“, kartais – sąmoningai, tačiau poveikis žmogui gali būti labai realus.
Ypač dažnai tokios situacijos paliečia rasines ir etnines mažumas. Stereotipais paremti komentarai, menkinančios užuominos ar „nekalti“ juokeliai gali pasirodyti smulkmena juos pasakančiam žmogui, bet jų gavėjui tai tampa dar vienu priminimu, kad jis vertinamas per išankstines nuostatas. Tokie pasisakymai pasitaiko ir tarp skirtingų rasių žmonių, todėl tema aktuali plačiai auditorijai.
Įvairovės ir įtraukties mokymų specialistai pabrėžia, kad dalis rasistinių ar rasinę nelygybę palaikančių frazių kartojamos taip dažnai, jog tampa tarsi „įprastos“. Bėda ta, kad jos dažnai atima iš žmogaus orumą, nutildo jo patirtį arba leidžia išsisukti nuo atsakomybės. Žemiau – šešios frazės, kurių geriau vengti, ir alternatyvos, kurios padeda pokalbį grąžinti į pagarbų ir konstruktyvų kelią.
Frazės, kurios žeidžia, ir ką sakyti vietoje jų
Tu neteisingai tai supratai
Ši frazė dažnai nuskamba tuomet, kai žmogus bando pasakyti, kad jį įžeidė ar pažemino. Problema ta, kad taip ne ieškoma supratimo, o nurašoma kito žmogaus reakcija. Vietoje to, kad būtų pripažinta galimybė suklysti, kaltė netiesiogiai perkeliama tam, kuris patyrė įžeidimą.
Jeigu jūsų žodžiai galėjo įskaudinti, svarbiausia – sustoti ir prisiimti atsakomybę, o ne aiškinti, kaip kitas „turėjo“ tai priimti.
- Ką sakyti vietoje to: „Mano pasakyti žodžiai galėjo skambėti įžeidžiai. Ar gali paaiškinti, kaip tai supratai, kad geriau suprasčiau tavo perspektyvą?“
Aš nesu rasistas
Dažnai ši frazė pasakoma kaip savotiškas „skydas“ dar prieš paaiškinant situaciją arba jau gavus pastabą. Tačiau ji nukreipia dėmesį nuo svarbiausio klausimo: ne nuo to, kaip žmogus save vertina, o nuo to, kokį poveikį turėjo konkretūs žodžiai ar veiksmai. Be to, ji tarsi leidžia pačiam kalbėtojui nuspręsti, kas yra rasizmas, net jei kitas žmogus patiria žalą.
- Ką sakyti vietoje to: „Aš savęs nelaikau rasistu, bet suprantu, kad tai, ką pasakiau, galėjo būti netinkama. Atsiprašau ir pasistengsiu ateityje formuluoti kitaip.“
Nenaudok rasės kortos
Ši frazė suponuoja, kad žmogus esą „žaidžia“ savo tapatybe ar patirtimi, kai kalba apie diskriminaciją. Tačiau rasė daugeliui žmonių nėra pasirinkimas ar taktika diskusijoje – tai jų kasdienybės dalis. Tokiu pasakymu kito žmogaus tapatybė tarsi padaroma „nepatogi“ ir nepageidaujama, ypač darbo aplinkoje.
- Ką sakyti vietoje to: geriausia šios frazės apskritai nevartoti. Ji nepadeda spręsti situacijos ir dažnai tik nutildo žmogų.
Rasė čia niekuo dėta
Nors kartais gali atrodyti, kad situacija nesusijusi su rase, kategoriškas pareiškimas dažnai paneigia kito žmogaus patirtį. Be to, rasiniai aspektai gali veikti net tada, kai jie nėra akivaizdūs: per nusistovėjusias normas, skirtingus standartus ar sistemines taisykles. Svarbu suprasti, kad tai, ko pats nepatiriate, nereiškia, jog to nepatiria kitas.
- Ką sakyti vietoje to: „Nenorėjau nuvertinti tavo patirties. Atsiprašau, kad pavartojau žodžius, kurie galėjo skambėti žalingai.“
Aš turiu draugų iš mažumų
Ši frazė dažnai pasitelkiama mėginant įrodyti, kad žmogus negali būti šališkas. Tačiau pažintys ar net artimi ryšiai savaime neatleidžia nuo stereotipų, netikslių apibendrinimų ar nejautrių komentarų. Svarbiau ne tai, ar jūsų aplinkoje yra įvairių žmonių, o ar gebate įsiklausyti, mokytis ir atpažinti, kada jūsų žodžiai daro žalą.
- Ką sakyti vietoje to: „Dabar suprantu, kad mano pasakymas galėjo būti įžeidžiantis. Atsiprašau. Noriu geriau suprasti, kodėl tai žalinga, ir pasikalbėsiu su artimais žmonėmis, kad mokyčiausi vartoti pagarbesnę kalbą.“
Aš nematau spalvų
Ši frazė dažnai sakoma turint gerų ketinimų, tačiau ji gali skambėti taip, lyg žmogaus tapatybė ir su ja susijusi patirtis būtų ignoruojama. Daugelis žmonių nori būti matomi tokie, kokie yra, o ne „nutrinami“ iki abstraktaus vienodumo. Kai teigiama, kad „nematoma spalvų“, kitas žmogus gali išgirsti, kad nematoma ir jo realybė.
- Ką sakyti vietoje to: „Anksčiau galvojau, kad geriausia ‘nematyti’ skirtumų, bet dabar suprantu, jog tai gali žeisti. Noriu gerbti tavo tapatybę ir patirtis, nes mūsų skirtumai yra vertingi.“
Kas padeda sunkiose pokalbių situacijose
Jeigu tenka kalbėti apie rasę, nelygybę ar diskriminaciją, pagrindas turėtų būti empatija. Tai reiškia ne tik drąsą kalbėti, bet ir drąsą klausytis: nesiginti automatiškai, neužgožti, nesumenkinti ir nebandyti greitai „uždaryti“ temos. Kuo daugiau žmogus mokosi ir sąmoningai stebi savo kalbą, tuo mažesnė tikimybė netyčia kartoti žalingus stereotipus.
