Ką nežinote bendraudami su policija, kartais gali atsisukti prieš jus. Pareigūnai turi daug teisėtų taktikų, kuriomis siekia gauti informaciją, patikrinti versijas ar sustiprinti įtarimus. Žemiau – svarbūs niuansai, kurie dažnai nustebina žmones ir gali turėti realių pasekmių.
- 1.Policija gali klaidinti, bet ne visada
- 2.Daiktai, kuriuos paliekate, gali tapti įrodymais
- 3.Pažadai „bus lengviau“ dažnai reiškia tik viena
- 4.„Neoficialaus pokalbio“ su policija praktiškai nebūna
- 5.Jie neprivalo pasakyti, kodėl klausinėja
- 6.Pokalbis gali būti „interviu“, bet skambėti kaip tardymas
- 7.Draugiškumas gali būti darbo priemonė
- 8.Jei nėra dokumento, į vidų įsileisti neprivalote
- 9.Patikrinimai kelyje: kai kurių testų galite atsisakyti
- 10.Vienas paprastas klausimas, kuris padeda orientuotis situacijoje
- 11.Net pareigūnai kartais pažeidžia taisykles
- 12.Nežinojimas neapsaugo, o nekaltumas negarantuoja ramybės
Policija gali klaidinti, bet ne visada
Melavimas pareigūnui gali sukelti rimtų teisinių problemų, tačiau patys pareigūnai tam tikrose situacijose gali pateikti klaidinančią informaciją. Tai ypač būdinga, kai siekiama išaiškinti nusikaltimą ar patikrinti, ar žmogus neprieštarauja pats sau.
Pavyzdžiui, pareigūnai gali:
- neatskleisti, kad yra pareigūnai, jei dirba slaptai, net jeigu jų paklaustumėte tiesiai;
- užsiminti, kad turi daugiau įrodymų, nei iš tiesų turi;
- nepasakyti tikrosios apklausos priežasties, kad pamatytų, ką pasakysite spontaniškai.
Kada klaidinimas peržengia ribas
Vis dėlto yra ribos, kurių pareigūnai negali peržengti. Pavyzdžiui, jiems neleidžiama apsimesti dvasininku tam, kad išgautų prisipažinimą. Taip pat neturėtų būti klaidinama aiškinant, kaip veikia teisinė sistema. Viena yra pasakyti, kad bus siekiama tam tikrų veiksmų, ir visai kas kita – tvirtinti, jog jie jau atlikti, kai taip nėra.
Daiktai, kuriuos paliekate, gali tapti įrodymais
Net paprasti kasdieniai veiksmai kartais pateikia medžiagos tyrimui. Jei žmogaus genetinė medžiaga negali būti paimta priverstinai be atitinkamo teisinio pagrindo, praktikoje ji kartais surenkama netiesiogiai – nuo daiktų, kuriuos žmogus naudojo ir vėliau išmetė.
Siūlomas vanduo ar puodelis nebūtinai yra tik mandagumas
Tyrimo metu jums gali būti pasiūlyta vandens ar kito gėrimo, o vėliau panaudotas puodelis atsiduria šiukšlėse. Išmestus daiktus kai kuriais atvejais galima paimti ir panaudoti tyrimo tikslams, įskaitant genetinius pėdsakus.
Šiukšlės prie namų nebūtinai lieka „jūsų“
Ne tik nuovadoje, bet ir bet kur kitur išmestos atliekos gali tapti tyrimo objektu. Išnešus maišą prie konteinerio ar palikus jį išvežimui, kai kuriose situacijose jis laikomas nebe asmenine nuosavybe, todėl tai, kas jame yra, gali būti panaudota kaip informacija ar net įrodymai.
Pažadai „bus lengviau“ dažnai reiškia tik viena
Apklausos metu neretai sakoma, kad prisipažinus „viskas klostysis paprasčiau“. Tokia frazė dažnai padeda pareigūnams, nes prisipažinimas sutrumpina darbą ir sustiprina bylą. Tačiau tai paprastai nereiškia, kad automatiškai pasikeis tai, kuo būsite kaltinami ar kokia bausmė vėliau grėstų.
Sprendimai dėl kaltinimų ir bausmių priklauso ne nuo pareigūno pažadų, o nuo teisinių institucijų ir proceso eigos.
„Neoficialaus pokalbio“ su policija praktiškai nebūna
Jeigu pareigūnas sako, kad pokalbis esą „neįrašomas“ ar „neoficialus“, tuo pasikliauti nereikėtų. Tai, ką pasakote, gali būti užfiksuota ir vėliau panaudota. Svarbu suprasti ir tai, kad pareigūnai ne visada privalo iš karto paaiškinti visas jūsų teises, kol nėra konkretaus procesinio statuso, pavyzdžiui, sulaikymo.
Jie neprivalo pasakyti, kodėl klausinėja
Žmonės natūraliai nori suprasti, kas vyksta, todėl dažnai klausia: „Dėl ko jūs mane stabdote?“ arba „Kuo aš įtariamas?“ Tačiau pareigūnai ne visada turi pareigą tai atskleisti iš karto. Kartais informacijos nesuteikimas yra sąmoninga taktika, skirta išgauti daugiau spontaniškų detalių, nei žmogus pasakytų žinodamas tikslią tyrimo kryptį.
Pokalbis gali būti „interviu“, bet skambėti kaip tardymas
Įprastas pokalbis, kai užduodami klausimai ir renkami faktai, dažniau primena interviu: jis orientuotas į informacijos surinkimą iš liudytojo, nukentėjusiojo ar asmens, kuris dar nebūtinai laikomas įtariamuoju.
Tuo tarpu tardymo tikslas dažniausiai yra prisipažinimas, todėl tonas ir metodai būna labiau spaudžiantys. Jei vietoje aiškių klausimų girdite ilgą pareigūno kalbą apie tai, „kaip viskas buvo“, tai gali būti ženklas, kad pokalbis kryptingai vedamas link prisipažinimo, net jei tai neįvardijama atvirai.
Draugiškumas gali būti darbo priemonė
Mandagus, šiltas bendravimas nebūtinai reiškia asmeninį palankumą. Pareigūnai dažnai mokomi kurti pasitikėjimą, nes taip lengviau gauti informaciją. Kartais užtenka kelių „nekaltų“ klausimų, kad pareigūnas susidarytų platesnį vaizdą ne tik apie jus, bet ir apie jūsų aplinką.
Pavyzdžiui, sustabdžius dėl greičio, klausimas „Iš kur važiuojate?“ gali būti ne vien mandagumas: atsakymas kartais suteikia papildomų detalių apie vietas, renginius ar žmones.
Jei nėra dokumento, į vidų įsileisti neprivalote
Jeigu pareigūnai ateina prie durų neturėdami atitinkamo teisinio pagrindo, jūs neprivalote jų įsileisti. Taip pat neprivalote su jais kalbėtis ir galite paprašyti išeiti. Nors žmonės neretai bijo, kad tai atrodys įtartinai, pats atsisakymas bendrauti ar įsileisti savaime nėra įrodymas.
Patikrinimai kelyje: kai kurių testų galite atsisakyti
Sustabdžius dėl įtarimo, kad vairavote apsvaigę, gali būti siūloma atlikti vadinamuosius lauko blaivumo testus, pavyzdžiui, pusiausvyros ar koordinacijos užduotis. Ne visur ir ne visada tokie testai yra privalomi, o jų rezultatai gali būti interpretuojami subjektyviai. Dėl to dalis teisininkų pataria labai atsargiai vertinti, ką darote ir sakote tokiose situacijose.
Kartu svarbu suprasti, kad atsisakius vienų veiksmų, gali būti taikomi kiti patikrinimo būdai pagal galiojančią tvarką.
Vienas paprastas klausimas, kuris padeda orientuotis situacijoje
Jei pareigūnas jus sustabdo ar prieina ir pradeda klausinėti, verta aiškiai paklausti, ar esate laisvas išeiti. Jei atsakymas teigiamas, paprastai tai reiškia, kad nesate sulaikytas ir neprivalote likti bei atsakinėti. Jei pasakoma, kad išeiti negalite, situacija tampa rimtesnė, todėl bet koks neapgalvotas pasakymas gali turėti didesnę reikšmę.
Net pareigūnai kartais pažeidžia taisykles
Nors pareigūnų pareiga yra laikytis teisės aktų, realybėje pasitaiko atvejų, kai taisyklės pažeidžiamos: pavyzdžiui, viršijamas greitis ne tarnybos metu, elgiamasi neatsargiai ar priimami prasti sprendimai įtemptose situacijose. Tokie atvejai nėra norma, bet jie primena, kad aklas pasitikėjimas „viskas visada daroma teisingai“ ne visuomet pagrįstas.
Nežinojimas neapsaugo, o nekaltumas negarantuoja ramybės
Teisinėje praktikoje dažnai galioja principas, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, žmogus gali būti įtrauktas į tyrimą net būdamas įsitikinęs savo nekaltumu. Kartais vien netiksliai pasakytos smulkmenos sukuria įtarimus ar prieštaravimus, kurie vėliau tampa problema.
Dėl to, patekus į tyrimo situaciją, dažnai protinga elgtis apdairiai ir prireikus pasitarti su teisininku prieš pateikiant išsamius paaiškinimus.
