Balsuoti dažnai užtrunka vos kelias minutes, tačiau pati patirtis neretai įstringa ilgam. Net ir tie, kurie prie rinkimų urnų eina ne pirmą kartą, kartais nustemba – dėl kurioziškų situacijų, netikėtų emocijų ar smulkių nesusipratimų, kurie vėliau tampa šeimos istorijomis.
Žemiau – keli tikri, lengvi ir šilti pasakojimai apie balsavimo dieną. Jie primena, kad demokratija susideda iš mažų, labai žmogiškų momentų: nuo pirmo karto jaudulio iki netyčia sumaišytų popierėlių ar neįprastų balsavimo vietų.
Netikėti susitarimai ir šeimos tradicijos
Diskusijos baigėsi… apsikeitimu balsais
Viena pora ilgai ginčijosi, už ką balsuoti per pirmuosius savo prezidento rinkimus. Abu stengėsi įtikinti kitą, argumentų netrūko. O grįžę namo suprato paradoksą: kiekvienas galiausiai pasirinko ne savo pradinį favoritą, o tą, kurį iš pradžių rėmė partneris.
Balsavimas kaip kelių kartų ritualas
Užaugusi matydama, kad mama balsuodavo privatumą saugodama griežtai, viena moteris nusprendė su vaikais elgtis kitaip. Į rinkimus jie eidavo kartu, o vaikai užeidavo į kabiną drauge. Taip susiformavo tradicija, kuri tęsėsi metus – kol vaikai užaugo ir tapo sąmoningais rinkėjais. Dabar prie šios tradicijos jau prisijungia ir anūkai.
Pirmasis kartas, kurį išgirdo visi
Vos sulaukusi pilnametystės, mergina atėjo balsuoti pirmą sykį. Rinkimų komisijos darbuotoja patikrino dokumentą ir paklausė, ar tai pirmas kartas. Išgirdusi kuklų „taip“, ji garsiai pranešė visai salei, kad atėjo nauja rinkėja. Žmonės spontaniškai pradėjo ploti ir sveikinti. Šis momentas liko kaip priminimas, kad dalyvavimas rinkimuose daugeliui vis dar yra svarbi ir net jaudinanti pilietinė šventė.
Kuriozai balsavimo vietoje
Kai praverčia sąrašas… bet ne tas
Kad nieko nesumaišytų, pora pasiruošė atskirus „špargalkės“ tipo sąrašus, ką pasirinkti balsavimo biuletenyje. Tačiau kabinoje paaiškėjo, kad vienas jų kišenėje rado… pirkinių sąrašą. Akimirksniu teko taisyti klaidą ir perduoti teisingą lapą, kad balsavimas vyktų pagal planą.
Teisingas biuletenis, neteisinga dėžė
Vienoje vietoje prie balsavimo punkto stovėjo speciali dėžė, skirta visai kitam reikalui. Kažkas biuletenius supainiojo ir dalį jų įmetė ten, kur neturėjo. Laimei, situacija buvo pastebėta laiku – biuleteniai buvo perduoti ten, kur reikia, kad balsai neprapultų dėl paprasto nesusipratimo.
Akvariumas „merui“ ar miestui?
Viename mieste rinkėjų biuletenyje buvo klausimas apie akvariumo projektą. Viena moteris suprato tai pažodžiui – esą akvariumas reikalingas miesto vadovo kabinetui – ir pritarė idėjai. Vėliau paaiškėjo, kad kalba ėjo apie didelį, visam miestui skirtą objektą. Staigmena buvo maloni: sprendimas virto vieta, kuria džiaugėsi daugybė žmonių.
Neįprastos aplinkybės ir įsimintinos istorijos
Balsavimas stadione
Vienais metais dėl sveikatos saugumo balsavimo vieta buvo įrengta atviroje erdvėje – sporto stadione. Po balsavimo rinkėjui pasitaikė proga praeiti pro tuščias tribūnas ir pamatyti aikštę be įprasto šurmulio. Dėl neįprastos aplinkos ši patirtis pasijuto tarsi reta proga, kuri pasitaiko ne kiekvienam.
Gimimo diena, sutapusi su rinkimais
Vienoje šeimoje rinkimų diena tapo dar ypatingesnė: mama pirmiausia nuėjo balsuoti, o netrukus tą pačią dieną pagimdė. Vėliau šeimoje atsirado dar viena detalė – būsimasis vyras prisiminė, kad tais pačiais rinkimais pats, būdamas vaikas, ėjo į kabiną kartu su savo mama. Taip vieni rinkimai netikėtai susiejo dviejų žmonių gyvenimo pradžios prisiminimus.
„Atėjau atsverti“ šeimos balsą
Persikrausčiusi į kitą regioną ir sukūrusi šeimą, moteris pamatė, kad politinės pažiūros ne visada sutampa. Pirmuose rinkimuose po vestuvių ji atėjo balsuoti su juokingu pareiškimu: esą jos tikslas – „neutralizuoti“ sutuoktinio balsą. Nors pasakyta su humoru, situacija puikiai atskleidžia, kad skirtingos nuomonės šeimoje yra normalu, o rinkimai – vieta, kur kiekvienas pasako savo.
Ne rinkimai, bet balsavimo jėga – pamoka visam laikui
Kai vienas praleistas susirinkimas kainuoja „karūną“
Studentė kartą praleido klubo susitikimą ir tai pasirodė esanti klaida: draugė pasiūlė jos kandidatūrą į renginio simbolinį titulą, o balsavimas buvo vienbalsis. Vėliau sekė rungtys, susijusios su ūkio darbais ir smagiais iššūkiais. Nors pagrindinio titulo ji nelaimėjo, pateko tarp finalininkių ir kitais metais jau pati nepraleido susitikimo – o draugę nominavo atgal. Istorija primena, kad balsavimas (kad ir kokiame kontekste) kartais sukuria visai netikėtų pasekmių.
„Aš balsavau už kitą“
Vienoje bendruomenėje kandidatą prieš rinkimus pakvietė pasikalbėti vertinimo komisijos vadovas. Kandidatas tikėjosi išgirsti, kokias stiprybes verta pabrėžti, kad žmonės juo patikėtų. Tačiau atsakymas buvo stulbinantis: vadovas atvirai pasakė, kad pats balsavo už kitą. Nors situacija skamba kaip anekdotas, ji puikiai iliustruoja, kaip netikėtai gali susiklostyti balsavimo dinamika ir kaip svarbu išlikti savimi net tada, kai palaikymo tikiesi iš „savų“.
- Šios istorijos parodo, kad balsavimas – ne tik formalumas, bet ir emocinis, socialinis įvykis.
- Net maži nesusipratimai (netinkamas sąrašas ar neteisinga dėžė) gali tapti įsimintinais nutikimais.
- Pirmas kartas balsuojant dažnai palieka ypač ryškų įspūdį – tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams.
