Šioje apžvalgoje pateikiami dažniausiai pasitaikantys problemų, su kuriomis gali susidurti kamelijų augintojai, požymiai ir sprendimo būdai.
Dažniausios problemos
- Nesusiformuojantys žiedai
- Lapų geltonavimas
- Pažeidimai nuo šalčio
- Kilpinės skydamariai
- Juodasis pelėsis
- Šaknų ligos
Greita naršymo nuorodų apžvalga
- Probleminių vietų galerija
- Šaknys
- Stiebai ir šakos
- Lapai
- Žiedai
Šaknys
Klausimas: augalas atrodo sergantis, šaknys minkštos ir rudos. Kas atsitiko?
Puvančios šaknys dažniausiai rodo, kad augalą paveikė šaknų ligos. Dažniausiai lauko kamelijas naikina šaknų grybas (medžiauja), taip pat fitofteros puvinys, kuris gali pažeisti ir vazonuose auginamus augalus. Abiem atvejais ligų atsiradimui padeda nuolatinė drėgmė, užmirkęs dirvožemis. Vazonuose žemės struktūra per laiką prastėja, todėl augalai dažniau užmirksta — tam padeda reguliarus persodinimas, tačiau svarbu nepasodinti į per didelį vazoną, nes perteklius žemės gali dar labiau paskatinti šaknų puvinį.
Vazonuose šaknis kartais pažeidžia ir šaltis. Tokiais atvejais vazono apvyniojimas burbuline plėvele apsaugo šaknis nuo iššalimo.
Klausimas: Persodinant pastebėta, kad šaknų labai mažai, o kompostą užpildė balti lervos. Kas tai?
Augalo šaknų sistemą apniko vynvabalių lervos. Ši problema dažna vazonuose auginamuose augaluose — lervos minta šaknimis ir gali apgraužti stiebo pagrindą.
Stiebai ir šakos
Klausimas: kamelijos šakos nyksta ir džiūsta. Kodėl?
Šakų džiūvimas dažnai yra susijęs su minėtomis šaknų problemomis — augalas nepajėgia gauti pakankamai vandens. Taip pat priežastimi gali tapti grybinės lapų dėmėtligės, kurios stipriau plintant iš lapų persimeta į šakas.
Lapai
Klausimas: lapai pagelto. Kokia gali būti priežastis?
Lapų geltimo priežasčių gali būti ne viena: dažnai tai šaknų problemos, tačiau jeigu geltonumas pasireiškia tik tarp gyslų, dažniausiai kaltas mineralų trūkumas. Kamelijos — rūgščių substratų augalai, todėl permaitintos šarminėje dirvoje jos gali kentėti nuo geležies ar mangano stokos. Tokiais atvejais geriau auginti vazonuose su rūgščiu substratu, naudoti rūgštinius trąšų mišinius ir vengti kietu vandeniu laistyti ilgesnį laiką. Norint užtikrinti augalo aprūpinimą mikroelementais, tinka geležies chelatai, tačiau jų kaina yra didesnė ir reikia kasmetinio tręšimo.
Nereguliarios geltonos ar baltos dėmės gali būti virusinės kilmės. Daugeliu atvejų virusu užkrėsti augalai ir toliau sėkmingai auga bei žydi.
Kamelijos, nors ir visžalės, natūraliai meta senus lapus — tai dažniausiai vyksta pavasarį ar vasarą. Jeigu gelsta tik seni lapai augalo viduje, tai nėra problema.
Klausimas: lapai ruduoja. Kokios priežastys?
Lapų rudavimą gali sukelti šaknų ligos, sausra, šalčio poveikis ar stiprūs vėjai. Ruduojančius lapus augalas gali numesti.
Jei rudavimo židiniai pasirodo kaip dėmės ar taškai, tikėtina grybinė lapų liga. Pažeistose vietose galima pamatyti mažus juodus grybo vaisiakūnius. Stiprūs infekcijos protrūkiai gali sukelti šakų vytimą.
Po karšto laikotarpio arba karštomis dienomis, ant kamelijų lapų dažnai atsiranda dideli rudi „nudegimo” plotai — tai aukštos temperatūros pasekmė.
Klausimas: ant daugumos lapų susidarė storas juodas sluoksnis. Kas jį sukelia?
Šį sluoksnį sudaro juodojo pelėsio grybas, kuris vystosi ant saldaus lipčiaus, išskiriamo sultimis mintančių kenkėjų, dažniausiai kilpinių skydamarių. Patikrinkite lapų apatinę pusę — ten galima pamatyti mažus rusvus skydelius ir pailgas baltas kiaušinių sankaupas. Nors pelėsis tiesioginės žalos nedaro, nuplovus jis laikinai pašalinamas, tačiau nepašalinus vabzdžių pelėsis atsinaujins.
Klausimas: keletas lapų stipriai pastorėjo ir pabalo. Ar tai pavojinga?
Tokie simptomai dažniausiai rodo kamelijų gumbagalę — grybelinę ligą. Estetiškai jie nepageidaujami, tačiau augalui rimtos žalos nedaro. Tokius lapus geriausia pašalinti, kai dar nespėjo pasirodyti balti sporų sluoksniai.
Klausimas: lapų apatinėje dalyje atsirado kietų, plutos pavidalo iškilimų. Kas tai lemia?
Tikėtina, kad tai — odemijos požymiai. Taip nutinka, kai augalas įsisavina daugiau vandens, nei jo lapai sugeba išgarinti. Pagrindinės priežastys — perlaistymas ar užmirkimas. Odemija dažnesnė intensyviai drėkinamose ar uždarose, drėgnose vietose auginamoms kamelijoms.
Žiedai
Klausimas: kamelija retai žydi, pumpurai pajuoduoja ir nukrenta dar prieš prasiskleidžiant žiedui arba visai nesusiformuoja. Kodėl?
Kamelijos, kaip ir daugelis pavasarį žydinčių augalų, žiedų pumpurus pradeda formuoti dar vasaros pabaigoje. Nepakankamas drėgmės kiekis vasaros ar ankstyvo pavasario laikotarpiu gali nutraukti pumpurų vystymąsi. Todėl labai svarbu užtikrinti reguliarų laistymą kritiniu laikotarpiu. Pergausus ar vėlyvas tręšimas taip pat skatina pumpurų nunykimą, todėl kamelijas rekomenduojama tręšti ne vėliau kaip iki liepos pabaigos.
Mažos žiemos temperatūros dar viena žiedų byrančių priežastis — ypač jautrias atmainas patartina dengti specialiu audiniu nuo šalčio.
Klausimas: žiedai išsiskleidė, bet daugelis greitai parudavo. Ar tai susiję su šalčiu?
Šaltis iš tiesų yra dažniausia tokio simptomų priežastis. Augalo atsparumas šalamų priklauso tiek nuo rūšies, tiek nuo veislės ir auginimo vietos — žiedai, kurie anksti ryte patekę į tiesioginius saulės spindulius po nakties šalnos, labiausiai pažeidžiami.
Taip pat žiedų ruduoti ir kristi gali versti grybiniai susirgimai, ypač pilkasis pelėsis arba kamelijų žiedų pūvinys.
Sodininkų kalendorius
Sužinokite, kokius augalų priežiūros darbus rekomenduojama atlikti šį mėnesį pagal sodininkų kalendorių.

Kūrybinga rašytoja, besidominti asmeniniu augimu, psichologija ir harmoningu gyvenimo būdu. Savo tekstuose ji siekia atrasti pusiausvyrą tarp kasdienio gyvenimo iššūkių ir vidinės ramybės, ieškodama ne tik atsakymų, bet ir įkvėpimo keliančių klausimų.