Ryškus, detalus vaizdas televizoriuje džiugina tik tol, kol ekranas lieka švarus. Kai ant jo kaupiasi dulkės, pirštų atspaudai ar išdžiūvę taškeliai, spalvos ima atrodyti blankesnės, o kontrastas – prastesnis. Gera žinia: daugumą LCD, LED, OLED ir plazminių ekranų galima saugiai atnaujinti namuose, jei laikysitės kelių paprastų taisyklių ir nenaudosite agresyvių priemonių.
Televizorių ekranų tipai: kuo jie skiriasi valant
Šiandien dažniausiai sutinkami plokštieji televizoriai su LCD arba OLED ekranais. Abu tipai naudoja LED apšvietimą, tačiau OLED technologija paprastai pasižymi gilesne juoda spalva ir didesniu kontrastu. Plazminiai TV buvo ypač populiarūs anksčiau, ir nors nauji jų beveik nebegaminami, daugelyje namų jie vis dar naudojami.
Dar senesni, vadinamieji kineskopiniai (vamzdiniai) televizoriai turi stiklinį ekraną. Stiklas dažniausiai atlaidesnis valymo klaidoms, bet tai nereiškia, kad verta rizikuoti netinkamomis priemonėmis.
Ką svarbu padaryti prieš valant ekraną
- Išjunkite televizorių. Taip saugiau, o nešvarumai ir dryžiai matosi kur kas geriau.
- Leiskite ekranui atvėsti, jei TV ką tik veikė.
- Pasiruoškite švarias šluostes – geriausia dvi atskiras mikropluošto (mikrofibros).
Ko reikės
- 2 mikropluošto šluosčių (viena valymui, kita nusausinimui/poliravimui)
- Distiliuoto vandens
- Purškiklio (jei patogu)
- Pasirinktinai: labai švelnaus indų ploviklio arba acto (tik stipresnėms dėmėms ir labai praskiestai)
- Pasirinktinai: antistatinės dulkių šluostės/dulkių šepetėlio
Kaip saugiai nuvalyti TV ekraną (LCD, LED, OLED ir plazminį)
1) Pirmiausia nuimkite dulkes sausa mikropluošto šluoste
Švelniai perbraukite ekraną sausa, švaria mikropluošto šluoste. Neskubėkite – tikslas yra pakelti ir “surinkti” dulkes, o ne jas trinti į paviršių. Nepamirškite rėmelio ir kampų aplink ekraną – ten dulkės linkusios kauptis labiausiai.
Popieriniai rankšluosčiai, servetėlės ar laikraštis tam netinka: jų plaušeliai gali palikti mikroįbrėžimų ir subraižyti jautrų paviršių.
2) Skystį purkškite tik ant šluostės, ne ant ekrano
Jei dulkių nuvalyti neužtenka, naudokite distiliuotą vandenį: jis neturi mineralų ir smulkių dalelių, kurios kartais palieka žymes ar gali prisidėti prie paviršiaus pažeidimų. Sudrėkinkite šluostę labai lengvai – ji turi būti vos drėgna, o ne šlapia.
Jei yra įsisenėjusi dėmė (pvz., išdžiūvę lašai), galite pasigaminti itin silpną tirpalą: distiliuotas vanduo su lašeliu švelnaus indų ploviklio arba trupučiu acto. Svarbiausia – didelis praskiedimas ir minimalus drėgmės kiekis ant šluostės.
Taip pat galima rinktis specialiai ekranams skirtą valiklį, tačiau visada verta pasitikrinti gamintojo rekomendacijas, ypač jei turite OLED ar kitą jautresnį modelį.
3) Nuvalykite švelniais judesiais ir pabaigoje nusausinkite
Valykite ekraną lengvais, tolygiais sukamaisiais judesiais (arba švelniais, vienodais perbraukimais per visą plotą). Tuomet paimkite antrą – sausą – mikropluošto šluostę ir perbraukite ekraną dar kartą, kad neliktų drėgmės likučių ar dryžių. Šis “dviejų šluosčių” principas paprastai duoda švariausią rezultatą.
Nespauskite ekrano. Per stiprus spaudimas gali pažeisti jautrų paviršių, o kai kuriais atvejais net pakenkti vaizdo taškams.
Kokių priemonių ir įpročių vengti
- Nenaudokite agresyvių chemikalų (pvz., amoniako, acetono ar panašių tirpiklių) – jie gali sugadinti ekranų dangas ir pakeisti spalvas.
- Nepurkškite skysčio tiesiai ant ekrano: perteklius gali nubėgti į kraštus ir patekti ten, kur drėgmės neturi būti.
- Venkite iš anksto impregnuotų dulkių šluosčių, skirtų baldams: jos dažnai palieka riebų sluoksnį.
- Nenaudokite popieriaus gaminių (rankšluosčių, servetėlių) – jie gali braižyti.
Kaip dažnai valyti televizoriaus ekraną
Lengvą dulkių nuvalymą patogu daryti kartą per savaitę – taip dulkės nespėja susikaupti ir mažėja tikimybė, kad vėliau trinsite stipriau. Drėgną valymą geriau atlikti tik tada, kai tikrai matote dėmes ar pirštų atspaudus: kuo rečiau tenka liesti ekraną drėgna šluoste, tuo mažesnė rizika palikti dryžius ar įbrėžimus.
O jei televizorius su stiklo ekranu (vamzdinis)
Veiksmai iš esmės tokie patys: pirma dulkės, tada – minimaliai drėgna šluostė ir pabaigoje sausas perbraukimas. Skirtumas tas, kad stiklinis paviršius paprastai yra atsparesnis, tačiau vis tiek saugiausia laikytis švelnaus valymo principo ir nenaudoti per daug skysčio.
